Unikaliausios Lietuvos sportininkės istorija: kaip R. Meilutytės varžovė atsidūrė Europos lengvaatlečių elite

Lietuvos lengvosios atletikos šeimoje visu gražumu ima blizgėti dar vienas talentas – ieties metikė Ieva Zarankaitė.

2013-ųjų gruodis, Anykščiai. Į Lietuvos plaukimo čempionatą susirinkusių aistruolių bei žurnalistų akys krypsta į ryškiausią šalies sporto žvaigždę Rūtą Meilutytę, prieš keletą mėnesių tapusią planetos rekordininke. Po 50 m peteliške rungties finalo uteniškė I. Zarankaitė išsiropščia iš baseino bei sveikina drauge plaukusią olimpinę čempionę.

2018-ųjų rugpjūtis, Berlynas (Vokietija). Prie pusryčių stalo Europos lengvosios atletikos pirmenybėse Talahasio (JAV) sportininkė I. Zarankaitė drauge sės su kitomis žvaigždėmis - pasaulio čempionu Andriumi Gudžiumi bei Europos čempione Airine Palšyte.

I. Zarankaitės tėvų Vitos ir Arūno namuose Utenoje dukros trofėjams vietos seniai nebėra, o norint pervežti iškovotas taures ir medalius greičiausiai tektų nuomotis ne vieną furgoną. 29 kartus Lietuvos čempionatų nugalėtoja ar prizininke tapusi 23-ejų mergina drąsiai gali būti laikoma unikaliausia sportininke šalyje.

Medalius suaugusiųjų čempionatuose ji iškovojo penkiose olimpinėse ir sunkiai suderinamose disciplinose - 100 m ir 200 m plaukimų peteliške, disko metime, rutulio stūmime bei kūjo metime. Šią vasarą I. Zarankaitė tikisi atstovauti Lietuvai Europos čempionate dviejose skirtingose lengvosios atletikos rungtyse.

I. Zarankaitė susikaupia metimui, mintyse apmąsto technikos detales ir švysteli diską stipriau nei bet kada iki šiol. Švieslentėje užsidegę skaičiai - 57 m 15 cm - nudžiugina sportininkę. Praėjusį šeštadienį Kalifornijoje (JAV) ji pustrečio metro pagerino asmeninį rekordą ir įvykdė Europos lengvosios atletikos čempionato normatyvą.

Rekordus šiemet lengvaatletė mušė ir rutulio stūmimo rungtyje: geriausias jos rezultatas - 16 m 32 cm - nuo normatyvo į Berlyną skiriasi vos 18 cm. Kas lėmė tokį „sprogimą“ šiemet?

„Viskas pasikeitė, svarbiausia - treneris pasikeitė. Jis supranta disko metimą, žino, ko reikia, kaip treniruotis ir kiekviena treniruotė - tiek sporto salėje, tiek stadione - yra labai sukoncentruota. Dirbame ties kiekviena detale, kiekviena smulkmena, - pasakojo I. Zarankaitė. - Pasikeitė ir komanda, drauge treniruojasi dvi Jamaikos diskininkės, abi metančios po 57 metrus. Visi daug dirba, stengiasi kuo labiau pasigerinti rezultatus ir vieni kitiems padedame“.

Lietuvės komanda - Talahasio universiteto lengvaatlečiai. Šioje mokslo įstaigoje sporto vadybos magistrą mūsiškė kremta nuo šių metų sausio. Už Atlanto sportininkė išvyko 2014-ųjų sausį, įstojusi į Oklahomos universiteto verslo vadybos bakalaurą. Tačiau JAV pietuose esančioje valstijoje I. Zarankaitės progresas buvo nežymus - ketverius metus rezultatai disko metimo varžybose sukosi apie 54 metrus.

„Pas mane yra ta istorija, kurios sportininkai nenori patirti. Turėjau tris trenerius per ketverius metus, o tie treneriai nebuvo susikoncentravę ties disku. Vienas iš tų trenerių buvo kūjo metimo specialistas, kitas - daugiakovės. Iki dabar neturėjau trenerio, kuris būtų specialistas disko metime ar rutulio stūmime“, - paaiškino I. Zarankaitė.

Mamos Vitos Zarankienės Utenoje ugdyta lengvaatletė pirmą kvietimą studijuoti JAV gavo dar dešimtoje klasėje, tačiau „pabėgti“ už tūkstančių kilometrų tuomet Lietuvos jaunimo rinktinės narė neskubėjo.

„Tada atrodė dar labai toli, baisu ir neaišku. Nusprendėme palaukti. Dvyliktoje klasėje dalyvavau Rietyje (Italija) Europos jaunimo čempionate ir tada treneriai varžybose manęs ieškojo, kvietė, todėl rimčiau pradėjome galvoti, kad gal verta pabandyti. Galvojau, kad jei nepatiks, visada galėsiu grįžti namo“, - prisiminė disko metikė.

Tačiau Amerika lietuvei patiko. Be to, šalia buvo ir kitų Lietuvos lengvaatlečių - tame pačiame universitete studijavo bėgikės Natalija Piliušina, Monika Juodeškaitė ir Gintarė Zenkevičiūtė.

„Man patiko, nauja šalis, nauja kultūra, buvo labai įdomu. Gal iš pat pradžių Amerika išgąsdino, nes nežinojau nei kaip šnekėti, nei kur eiti, nei ką daryti. Viskas buvo skirtingai nei Europoje - ženklai kitokie, žmonės kitokie, mašinos kitokios. Buvo sunku ir baisu, bet įsivažiavau. Treniruotės, paskaitos, buvau nuolat užsiėmusi, tad ir namų ilgesio didelio nebeliko“, - sakė I. Zarankaitė.

Ilgesį pamiršti padėjo ir lietuviška virtuvė - pasimėgauti cepelinais mitybą paprastai reguliuojančios lengvaatletės nevengdavo.

„Kartu su Natalija, Monika bei Gintarė sueidavome ir cepelinų pasidarydavome, ir šaltibarščių pasidarydavome. Tas labai padėjo. Pažįstami veidai, pažįstama kalba, galėjau ramiau jaustis, nes žinojau, kad maniškiai yra netoli, jei reiktų pagalbos“, - su vis dar juntama uteniškiams būdinga tarme pasakojo I. Zarankaitė.

Už Atlanto sportininkė tikrai liks dar bent metus. Magistrą ji turėtų baigti kitų metų pavasarį, o rudenį tikisi įsidarbinti - tapti trenerio asistente.

Nuo 2010-ųjų iki 2013-ųjų I. Zarankaitė iškovojo 21 apdovanojimą Lietuvos plaukimo čempionatuose bei dukart tapo Pabaltijo vicečempione. Šalies pirmenybių nugalėtoja mergina tapo dukart 50 m plaukimo peteliške rungtyje, dukart 200 m peteliške rungtyje, kartą - 100 m kombinuotame plaukime, tuo tarpu lengvosios atletikos čempionate - vos kartą ir tą patį ne disko metime, bet rutulio stūmime.

„Plaukimas visada man patiko ir dabar labai gaila, kad negaliu suderinti dviejų sporto šakų. Kol lankiau mokykloje, viskas buvo gerai - rudenį ramiai plaukdavau, o paskui, pavasarį, pereidavau į lengvąją atletiką. Viskas kaip ir derindavosi, bet tą, žinoma, daryti buvo sunku. Lūžis įvyko, kai pradėjau gauti kvietimus mokytis JAV ir tada nusprendžiau, kad viskas, galimybės ateina su lengvąja atletika ir tikriausiai atėjo tinkamiausias laikas pasirinkti vieną sporto šaką“, - paaiškino I. Zarankaitė.

Sportininkė sekė ir neseniai vykusio Lietuvos plaukimo čempionato rezultatus - su savo geriausiais laikais ji vis dar patektų tarp šalies pirmenybių prizininkių.

„Mano pagrindinė rungtis buvo plaukimas peteliške, labai gerai plaukiau nugara, kompleksiniu būdu. Turiu du sporto meistrus - ir plaukime, ir lengvojoje atletikoje. Prizininke plaukime būčiau ir dabar, - šypsojosi I. Zarankaitė. - 100 metrų peteliške olimpinis normatyvas yra apie 59-60 sek., o mano asmeninis rekordas yra 1 min. 3 sek., tačiau reikia turėti galvoje, kad aš treniruodavausi plaukime keturis mėnesius. Gal tie rezultatai galėjo būti geresni, bet čia „kas būtų, jei būtų“.

Prieš pat baigiant plaukikės karjerą JAV studijuojanti lietuvė varžėsi ir su R. Meilutyte.

„Teko plaukti ir su Rūta Meilutyte prieš man išvykstant į Ameriką. Dalyvavome Lietuvos čempionate trumpajame baseine. Neatsimenu, ką plaukiau (juokiasi - lengvoji.lt). Abi varžėmės, turiu keletą nuotraukų su ja - prieš startą ir po apdovanojimų kartu stovime“, - prisiminė lengvaatletė.

Lengvosios atletikos sezonas JAV pamažu ritasi į antrą pusę. Sportininkė nespės grįžti į pirmą kartą gimtojoje Utenoje birželio 2-3 d. vyksiančias LLAF taurės varžybas, tačiau vasara Europoje laukia ilga.

Senojo žemyno Europos čempionatas Berlyne (Vokietija) vyks rugpjūčio 6-13 dienomis, o iki to I. Zarankaitė sektoriuje įgyti stabilumą mesdama diską bei panaikinti iki normatyvo trūkstamus 18 centimetrų rutulio stūmime.

„Tikslas yra įvykdyti normatyvus abiejose rungtyse, nedaug trūksta. Tikrai žinau, kad galiu stumti dar daugiau. Labai daug dirbu, didelius svorius kilnoju, daug treniruočių ir streso - džiaugiuosi, kad pagaliau viskas atsiperka“, - šyptelėjo I. Zarankaitė.

Beje, kadangi vasaros sezoną praleis pajėgiausia šalies disko metikė Zinaida Sendriūtė, o geriausios rutulio stūmikės Austra Skujytė ir Giedrė Kupstytė baigė karjeras, I. Zarankaitė realiai gali tapti Lietuvos čempione net trijose jėgos rungtyse - disko metime, kūjo metime bei rutulio stūmime.

ELTA