Ukrainos sąjungininkai surengs paskutinį gynybos susitikimą prieš D. Trumpo inauguraciją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Vokietijoje esančioje Ramšteino oro pajėgų bazėje susitiks su Vakarų sąjungininkais.

Tai bus paskutinis toks susitikimas prieš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus po mažiau nei dviejų savaičių.

Tikimasi, kad per 25-ą kartą Ramšteino oro pajėgų bazėje vyksiančias derybas, kuriose dalyvaus maždaug 50 šalių atstovai, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas paskelbs apie naują didelį karinės pagalbos Ukrainai paketą. 

V. Zelenskis vėlai trečiadienį patvirtino, kad nuskris į susitikimą. 

12 val. Lietuvos laiku numatytame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje turi dalyvauti NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Rusijos ir Ukrainos pajėgos, šiuo metu dalyvaujančios įnirtingose kovose beveik trejus metus trunkančiame kare, siekia užsitikrinti kuo geresnes pozicijas mūšio lauke prieš D. Trumpo inauguraciją sausio 20 dieną. 

D. Trumpas, kuris kritikavo JAV karinę pagalbą Kyjivui, žadėjo grįžęs į valdžią greitai užbaigti karą, tačiau konkretaus plano dėl paliaubų ar taikos susitarimo nepateikė.

Joe Bideno prezidentavimo metu JAV tapo didžiausia Ukrainos finansine rėmėja – nuo 2022 metų vasario Vašingtonas suteikė daugiau kaip 65 mlrd. JAV dolerių (63 mlrd. eurų) karinę pagalbą.

Be to, šią savaitę vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas žurnalistams užsiminė, kad ketvirtadienį vyksiančiame susitikime greičiausiai bus paskelbtas „svarbus pranešimas“ dėl pagalbos.

Vokietija, antra pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja, iki šiol skyrė apie 30 mlrd. dolerių (29 mlrd. eurų), įskaitant lėšas, kurias įsipareigojo skirti šiais metais. 

L. Austinas naujienų agentūrai AFP pažymėjo, kad Ukrainai Amerikos lyderystė yra kritiškai svarbi ir sakė, kad labai svarbu toliau remti Kyjivą. 

„Tai dar ne pabaiga“ 

„Mes ne tik prašėme šalių suteikti saugumo pagalbą – visais atvejais buvome lyderiai pagal suteiktos saugumo pagalbos dydį ir greitį, kuriuo ją suteikėme“, – Ramšteino oro pajėgų bazėje sakė L. Austinas. 

„Labai svarbu, kad visa koalicija ir toliau teiktų karinę pagalbą. Dabar JAV vadovauja šioms pastangoms ir, tikėkimės, kad (...) tęs tai ir toliau, nes tai dar ne pabaiga“, – kalbėjo L. Austinas.

JAV gynybos vadovas pradėjo procesą, kurio metu buvo koordinuojamas lėktuvų, tankų, raketų, oro gynybos priemonių ir kitų ginklų tiekimas Ukrainai, tačiau prieš D. Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus tvyro nežinomybė.

D. Trumpas suabejojo parama Ukrainai ir kritikavo NATO sąjungininkes, kad jos per mažai lėšų skiria bendrai gynybai.

Ankstesnės kadencijos metu jis taip pat grasino išvesti daugelį iš 35 tūkst. Vokietijoje dislokuotų JAV karių.

Šią savaitę D. Trumpas sukėlė dar didesnį nerimą sąjungininkams atsisakęs atmesti karinio įsikišimo dėl Grenlandijos – autonominės Danijos valdos – galimybę. Spaudos konferencijoje D. Trumpas taip pat pavadino JAV sieną su Kanada dirbtinai nubrėžta linija.

2022 metų vasarį žlugus Kremliaus planams greitai užimti Ukrainos sostinę, Maskva pakoregavo savo tikslus ir sutelkė dėmesį į bandymus užkariauti Rytų Ukrainą.

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos po kelis mėnesius trukusių kovų, per kurias rusų kariuomenė nuolat žengė į priekį, užėmė Kurachovę – svarbų logistinį centrą Rytų Ukrainoje. 

Pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Rusija pranešė, kad Ukraina Kursko srityje pradėjo kontrataką. Šioje pasienio srityje Kyjivo pajėgos praėjusių metų rugpjūtį pradėjo netikėtą puolimą.

Sekmadienį paskelbtame interviu JAV laidų vedėjui Lexui Fridmanui (Leksui Fridmanui) V. Zelenskis sakė, kad D. Trumpas bus labai svarbus užtikrinant Ukrainos saugumą ir atveriant kelią deryboms dėl susitarimo, kurį remia ir Europos šalys.

„Mes su Trumpu susitarsime ir (...) kartu su Europa pasiūlysime tvirtas saugumo garantijas, o tada galėsime kalbėtis su rusais“, – duodamas interviu Kyjive sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad D. Trumpas „turi pakankamai galios daryti spaudimą, daryti spaudimą (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui“.