Ukrainos rytuose vyksta „smarkios kovos“, evakuacija iš Mariupolio atidėta

Ukrainos pareigūnai tikėjosi pirmadienį evakuoti daugiau civilių iš apgulto pietinio Mariupolio uostamiesčio, Rusijos puolimui Ukrainos rytuose tęsiantis „aktyviomis ir smarkioms“ kovomis.

Kyjivas nurodė, kad savaitgalį iš didžiulės metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijos Mariupolyje buvo evakuota per 100 civilių. Ši gamykla yra paskutinis ukrainiečių pajėgų bastionas Mariupolyje, kurį Rusijos pajėgos yra apgulusios nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Pirmadienį evakuotieji laukė Ukrainos kontroliuojamoje Zaporižioje, kur buvo parengta Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF ir kitų tarptautinių organizacijų transporto priemonių.

Kita Ukrainos, Rusijos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) koordinuojama evakuacija turėjo prasidėti pirmadienį iš pat ryto, bet vidurdienį dar nebuvo jokių judėjimo ženklų.

Sovietiniais laikais pastatytos gamyklos „Azovstal“ tunelių labirinte glaudžiasi keli šimtai ukrainiečių karių ir civilių; daugeliui jų reikalinga medicinos pagalba.

„Pirmą kartą šioje teritorijoje buvo dvi realaus ugnies nutraukimo dienos. Daugiau kaip 100 civilių jau evakuota, pirmiausia moterys ir vaikai“, – vėlai sekmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos kariuomenė paskelbė, kad šeštadienį iš „Azovstal“ pasitraukė 46 civiliai ir kad jie „savanoriškai“ nusprendė pasilikti separatistiniame Donecko regione.

Dar 80 žmonių gamyklos teritoriją paliko sekmadienį. 69 jų išvyko į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją ir buvo „perduoti JT ir TRKK atstovams“, skelbė Rusija.

Azovo jūros pakrantėje esančiame Mariupolyje vyko kone įnirtingiausios kautynės nuo konflikto pradžios. Pirmosiomis karo savaitėmis per Rusijos antskrydžius buvo smogta gimdymo namams, o per dramos teatro bombardavimą, remiantis pranešimais, žuvo šimtai žmonių.

Šis uostamiestis Maskvai yra svarbus taikinys dėl jo strateginės padėties netoli Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Mariupolio užėmimas padėtų Rusijai sujungti jos kontroliuojamas pietines ir rytines Ukrainos dalis.

Dėl rusų apsiausties miesto gyventojai atsidūrė itin sunkioje padėtyje, jiems sunku gauti maisto, vandens ir vaistų. Miestas tapo karo, privertusio daugiau kaip 13 mln. žmonių palikti namus ir jau nusinešusio tūkstančius gyvybių, simboliu.

„Aktyvios ir smarkios kovos“ 

Pirmosiomis karo savaitėmis Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė užimti Kyjivą, o vėliau sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus, pirmiausia Donbaso regioną, kur yra du prorusiškų separatistų dariniai – Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“.

Ypač intensyvios kovos vyksta aplink Iziumą, Lymaną ir Rubižnę, rusams rengiantis atakuoti Severodonecką, paskelbė Ukrainos Generalinis štabas.

„Padėtį Luhansko regione galima nusakyti keliais žodžiais: aktyvios ir smarkios kovos tęsiasi“, – pridūrė Gynybos ministerija.

Luhansko srities gubernatorius yra sakęs, kad tikisi intensyvesnių kovų prieš gegužės 9-ąją, kai Rusija minės nacistinės Vokietijos kapituliaciją Sąjungininkų, tarp kurių buvo tuometinė Sovietų Sąjunga, pajėgoms 1945 metais.

Tačiau rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėlai sekmadienį paskelbtame interviu Italijos transliuotojui „Mediaset“ teigė, kad Maskvos kariuomenė „dirbtinai netaikys savo veiksmų prie jokios datos, įskaitant Pergalės dieną“.

Tame pačiame interviu paklaustas apie Maskvos deklaruotą tikslą „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą, S. Lavrovas pareiškė, kad Adolfas Hitleris „buvo žydų kilmės“.

Izraelio, kuris stengiasi laikytis neutralios pozicijos karo Ukrainoje klausimu ir dėl savo saugumo interesų Artimuosiuose Rytuose bendrauti su Rusija, užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) pirmadienį išplatintame pareiškime šiuos pareiškimus pavadino „neatleistinais, skandalingais ir baisia istorine klaida“.

„Nepaliaujama baimė“

Rusija ėmėsi veiksmų stiprinti pozicijas jos kontroliuojamuose rajonuose ir sekmadienį įvedė rusišką rublį pietiniame Chersono regione. Kol kas jis turėtų būti vartojamas kartu su Ukrainos grivina.

„Nuo gegužės 1 dienos pereisime į rublio zoną“, – Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos kontroliuojamos Chersono srities civilinis ir karinis administratorius Kirilas Stremousovas.

Jis patikslino, kad bus nustatytas keturių mėnesių lengvatinis laikotarpis, kai lygiagrečiai bus naudojama ir Ukrainos valiuta.

„Paskui visiškai pereisime prie atsiskaitymų rubliais“, – sakė K. Stremousovas.

Rytinėje fronto linijoje Rusijos pajėgos, kurioms padeda artilerija, lėtai, bet pastoviai stumiasi į priekį.

Vis dėlto Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis taip pat atkovojo teritorijų, tarp jų Rusų Lozovos kaimą, evakuotų gyventojų teigimu, okupuotą prieš du mėnesius.

„Tai buvo du mėnesiai baisios baimės. Nieko daugiau, [tik] baisi ir nepaliaujama baimė“, – pasiekusi Charkivą naujienų agentūrai AFP sakė 28 metų Natalija iš Rusų Lozovos.

Kyjivas pripažino, kad rusų pajėgos užėmė virtinę kaimų Donbaso regione, ir paprašė Vakarų valstybių atsiųsti daugiau sunkiosios ginkluotės gynybai šiame regione pastiprinti.

Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad jo bepiločiai orlaiviai nuskandino du Rusijos patrulinius laivus netoli Juodosios jūros Gyvačių salos, išgarsėjusios invazijos pradžioje dėl Ukrainos pasieniečių atsisakymo pasiduoti Maskvai.

„Bayraktar“ veikia“, – pareiškime cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. Jis turėjo omenyje Turkijos gaminamus atakos dronus.

Grąžina diplomatus į Kyjivą 

Vakarų galios dėl karo įvedė beprecedentes sankcijas Rusijai ir pinigais bei ginklais padeda Ukrainai. Dalis šios pagalbos yra praėjusią savaitę JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) paskelbtas 33 mlrd. dolerių (31 mlrd. eurų) vertės ginklų ir kitokios paramos paketas.

Europos Sąjunga rengia rusiškos naftos importo laipsnišką uždraudimą, planuodama galbūt jau šį trečiadienį pasiūlyti šalims narėms papildomas priemones, sekmadienį AFP sakė šaltiniai.

Keli diplomatai sakė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai savo poziciją pakeitė Vokietija, anksčiau tvirtinusi, kad ši priemonė padarytų pernelyg didelę žalą jos ekonomikai.

ES energetikos ministrai pirmadienį per derybas Briuselyje aptars šią priemonę, kuriai būtinas vienbalsis pritarimas ir kuri dar gali žlugti, tačiau sprendimo nepriims. 

Demonstruodamos paramą Vakarų valstybės laipsniškai vėl atidaro savo ambasadas Kyjive, anksčiau uždarytas dėl invazijos. Pirmadienį savo ambasadą Ukrainos sostinėje vėl atidarė Danija.

JAV reikalų patikėtinė Kristina Kvien (Kristina Kvin) paskelbė, jog Vašingtonas tikisi savo diplomatus į Kyjivą sugrąžinti „iki šio mėnesio pabaigos“.

Tuo metu Rusija ieško būdų, kaip atremti didinamą tarptautinį spaudimą.

Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad Maskva galėtų konfiskuoti šalių, kurias ji laiko priešiškomis, turtą Rusijoje.

„Sąžininga imtis atsakomųjų priemonių ir konfiskuoti turtą“, – sakė jis.

BNS