Ukrainos prezidentas apie taikos derybas po atakos prieš Rusijos aviaciją: viską pamatysite (dar papildyta)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nekomentuoja kokią įtaką taikos derybos su Kremliumi gali turėti Kyjivo masinė dronų ataka, nukreipta prieš Rusijos aviacijos bazes.

„Jūs viską pamatysite“, – žurnalistams Vilniuje sakė V. Zelenskis, paklaustas apie potencialią atakos įtaką vėliau pirmadienį vykstančioms taikos deryboms Stambule.

Taip jis kalbėjo atvykęs į rytinių ir šiaurės NATO šalių vadovų susitikimą.

Nesitiki pozityvių Rusijos žingsnių

Kaip skelbė BNS, Rusijos ir Ukrainos pareigūnai pirmadienį Stambule turėtų surengti antrąjį tiesioginių derybų raundą, kuriame bus apsikeista planais, kaip užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Maskvos invaziją. 

Derybos vyks diena po to, kai Ukraina sekmadienį surengė plataus masto ataką prieš Rusijos karinius orlaivius ir smogė kelioms bazėms šioje šalyje už tūkstančių kilometrų nuo sienos.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienio vakarą pranešė, kad padarytų nuostolių vertė siekia 7 mlrd. dolerių (6,17 mlrd. eurų).

V. Zelenskis anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką Ukraina panaudojo 117 dronų.

„Turime parodyti, kad kiekviena šalis yra pasirengusi ginti suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – teigė V. Zelenskis.

„Ir Ukraina, manau, yra labai geras pavyzdys visiems, todėl mums reikia Europos ir Amerikos partnerių paramos, nes dabar stiprinti Ukrainą reiškia stiprinti Europos fronto liniją“, – kalbėjo jis.

V. Zelenskis sakė nemanantis, kad Rusijos delegacija Stambule bus „pasiruošusi produktyviems susitikimams“.

„Mums labai svarbios yra besąlygiškos paliaubos ir humanitariniai klausimai, pavyzdžiui, vaikų susigrąžinimas, ir, žinoma, karių mainai, ir padaryti viską, ką galime, dėl visų kitų kalinių: civilių kalinių, žurnalistų ir politinių kalinių“, – sakė kariaujančios šalies lyderis.

Akcentuoja sankcijų svarbą

Ukrainos prezidentas pabrėžė, jog jei antrasis derybų raundas neatneš rezultatų – reikalingos naujos, dar griežtesnės sankcijos Rusijos energetikos ir finansų sektoriui.

„Jei susitikimas Stambule nieko neduos, tai akivaizdžiai reiškia, kad skubiai reikalingos naujos griežtos sankcijos iš 18-ojo Europos Sąjungos (ES) paketo ir griežčiausios JAV sankcijos, kurias žadėjo prezidentas (Donaldas – BNS) Trumpas (Trampas)“, – susitikime kreipdamasis į lyderius sakė V. Zelenskis.

„Sankcijos turėtų paveikti Rusijos energetikos sektorių, ypač naftą, ir tanklaivius, kainų viršutines ribas, žinoma, taip pat Rusijos bankus ir finansų sektorių apskritai“, – teigė jis.

BNS rašė, kad apie sankcijas prieš tai kalbėjo ir JAV prezidentas D. Trumpas, po kurio kalbų JAV įstatymų leidėjai taip pat ėmė vis garsiau raginti didinti sankcijų spaudimą.

Respublikonų senatorius Chuckas Grassley (Čakas Graslis) socialiniame tinkle „X“ parašė, jog atėjo „laikas sankcijoms“, kurios būtų pakankamai griežtos, kad V. Putinas suprastų, jog „žaidimas baigėsi“. 

Kiti du senatoriai – respublikonas Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) ir demokratas Richardas Blumenthalis (Ričardas Blumentalis) – taip pat paragino taikyti griežtas „antrines“ sankcijas šalims, kurios perka Rusijos naftą, dujas ir žaliavas.

Tuo metu ES gegužę priėmė 17-ąjį sankcijų Kremliui paketą, tačiau dalis Bendrijos narių jau ragina imtis ir 18-ojo.

Ragino stebėti veiksmus Baltarusijoje

Prezidentas V. Zelenskis susitikime Vilniuje dėkojo sąjungininkams už lyg šiol demonstruotą palaikymą ir išsakė lūkesčius dėl tolimesnio bendradarbiavimo.

„Ukraina gali padengti iki 40 proc. savo ginklų poreikio vietine gamyba, tačiau tam reikia stabilaus finansavimo. Mūsų veikla rodo, kokį didelį poveikį gali turėti investicijos, ypač į dronus“, – kalbėjo šalies lyderis.

„Mums taip pat vis dar skubiai reikia oro gynybos, ypač „Patriot“ sistemų ir joms skirtų raketų“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis taip pat paragino sąjungininkus kreiptis į žvalgybą informacijos apie Baltarusijos planus per šį rudenį planuojamas „Zapad“ pratybas.

„Paklauskite savo žvalgybos, ką Rusija planuoja šią vasarą Baltarusijoje. Jei jie bus pakankamai drąsūs, kad iš ten ruoštų išpuolius, tuomet mums reikės daugiau jėgų kartu“, – sakė jis.

BNS rašė, kad pratybas „Zapad“ ketinama vykdyti rugsėjį, jos rengiamos nuo 2009-ųjų kas dvejus metus.

Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.

Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.

2023 metais šios pratybos nevyko. Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūko karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybė nenorėjo sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė, kad tuo pačiu metu kaip rusų „Zapad“ rengiamos ir Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) pratybos „Tarassis25“, kurios bus didžiausios nuo pajėgų sukūrimo.

Rudenį Lietuvos kariuomenės koviniai vienetai taip pat dalyvaus pratybose „Perkūno griausmas“, kuriose bus vykdomi taktiniai manevrai įvairiose vietose ir kariniuose poligonuose pagal šalies ginkluotos gynybos sumanymą.