Ukrainos atstatymas turėtų atsieiti 750 mlrd. dolerių (papildyta)

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, kad jo šalies atstatymas turėtų atsieiti 750 mlrd. dolerių (717,4 mlrd. eurų), o prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ši užduotis yra bendra demokratinio pasaulio pareiga.

Kreipdamasis į tarptautinę konferenciją Šveicarijos pietuose, kur susirinko dešimčių šalių ir organizacijų lyderiai, D. Šmyhalis kalbėjo apie didžiulį sugriovimą ir pripažino, kad poreikiai taip pat yra didžiuliai.

Jis sakė, kad Ukrainos atstatymas „jau dabar vertinamas 750 mlrd. dolerių. Manome, kad pagrindinis atstatymo lėšų šaltinis turėtų būti konfiskuotas Rusijos ir Rusijos oligarchų turtas“.

„Rusijos valdžia sukėlė šį kruviną karą, jie nulėmė didžiulį sugriovimą ir turėtų už tai atsakyti“, – pabrėžė jis.

Vaizdo ryšiu į konferencijos dalyvius kreipęsis V. Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo karo nuniokotos šalies atstatymas yra „bendra viso demokratinio pasaulio užduotis“, ir pabrėžė, kad tai pasitarnaus taikai pasaulyje.

„Ukrainos atstatymas yra didžiausias indėlis į pasaulinės taikos palaikymą“, – sakė V. Zelenskis.

Jis teigė, kad Ukrainos atstatymas yra „ambicingiausias mūsų laikų projektas“.

Tačiau dešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir privačiojo sektoriaus vadovams jis sakė, kad milžiniškos investicijos, kurių reikės, turėtų kristi ne vien ant Ukrainos pečių.

„Ukrainos atstatymas nėra vienos šalies užduotis. Tai bendra viso demokratinio pasaulio užduotis“, – sakė Ukrainos lyderis.

„Mes vienijame demokratinį pasaulį... Laisvų žmonių požiūris visada nugali“, – pridūrė jis.

Dviejų dienų konferencija, vykstanti sustiprinto saugumo sąlygomis vaizdingame pietiniame Šveicarijos Lugano mieste, buvo planuota dar gerokai prieš invaziją, norint aptarti reformas Ukrainoje. Vėliau konferencijos tikslas buvo pakeistas, sutelkiant dėmesį į šalies atstatymą.

Ukrainai skiriama milijardai eurų pagalbos, bet likęs susirūpinimas dėl korupcijos šioje šalyje reiškia, kad nuodugnios reformos bus sąlyga bet kokiam konferencijoje suderėtam atsigavimo planui.

„Kovokite su korupcija“

Drauge su V. Zelenskiu konferencijai pirmininkaujantis Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas) pabrėžė, kad reformos išlieka svarbiausias dalykas ir kad konferencijos tikslas yra atlikti „parengiamąjį darbą veiksmingam ir skaidriam politiniam procesui“.

I. Cassisas išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos atsparumą Rusijos invazijos akivaizdoje didele dalimi nulėmė šalyje jau įgyvendintos reformos.

„Nepaprastai svarbu, kad šios pastangos būtų tvirtai tęsiamos, ypač kovojant su korupcija, didinant skaidrumą ir teismų sistemos nepriklausomumą, kad jų nesustabdytų karas“, – sakė jis.

I. Cassisas per konferenciją pabrėžė, kad svarbu paremti Ukrainą „šiuo siaubo, beatodairiško naikinimo ir sielvarto metu“.

Pasak jo, labai svarbu „suteikti Ukrainos žmonėms galimybę grįžti prie apsisprendimo, taikos ir šviesios ateities“.

Jis gyrė tai, kad Ukraina į konferenciją atsiuntė didelę, maždaug 100 žmonių delegaciją. Joje, be kitų, yra D. Šmyhalis, parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas ir penki ministrai.

Iš viso konferencijoje dalyvauja apie 1 tūkst. žmonių, tarp jų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos premjerai.

U. von der Leyen pabrėžė, kad svarbu atstatyti Ukrainą geresnę nei ji buvo prieš karą, ir entuziastingai ištarė „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“).

„Ukraina gali pakilti iš šios [padėties] keliu į stipresnę ir modernesnę šalį su modernizuota teismų sistema, stipresnėmis institucijomis, rimta kovos su korupcija patirtimi, taip pat su žalesne, labiau skaitmenizuota ir atsparesne ekonomika“, – sakė ji.

„Žinome, kad jų kova yra ir mūsų kova“, – konferencijoje sakė U. von der Leyen.

„(Todėl) šiomis dienomis dirbame, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą, – sakė ji. – Taip pat turime užtikrinti, kad Ukraina laimėtų taiką, kuri tikrai ateis.“

Marshallo planas

Susitikimas Lugane nėra pažadų konferencija; joje bus bandoma išdėstyti principus ir prioritetus atstatymo procesui, turinčiam prasidėti dar nepasibaigus karui.

Ji antradienį baigsis Lugano deklaracija ir joje, pasak I. Cassiso, bus išdėstytos „gairės ilgalaikiam atstatymo procesui“.

Kai kam keliant klausimus, ar verta aptarinėti atstatymą, kai karo pabaigos dar nematyti, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) generalinis direktorius Robertas Mardini (Robertas Mardinis) akcentavo, kad svarbu suteikti „teigiamą perspektyvą“ viską praradusiems, „nerimą ir nežinią dėl ateities“ išgyvenantiems ukrainiečiams.

Kiti pabrėžia, jog reikia gerokai iš anksto pradėti rengti dirvą, kaip buvo padaryta su itin sėkmingu Marshallo (Maršalo) planu – JAV iniciatyva, nulėmusia didžiulę užsienio pagalbą Vakarų Europai, kad ji atsigautų po Antrojo pasaulinio karo.

Užduotis yra gąsdinanti.

Kyjivo ekonomikos mokykla apskaičiavo, kad jau padaryta žalos pastatams ir infrastruktūrai už beveik 104 mlrd. dolerių (99,8 mlrd. eurų) ir kad Ukrainos ekonomika jau patyrė iki 600 mlrd. dolerių (575,5 mlrd. eurų) nuostolių.

Atstatyti žalesnę

Už konferenciją atsakingas šveicarų ambasadorius Simonas Pidoux (Simonas Pidu) sakė, kad dar per anksti bandyti vertinti visus poreikius ir kad vietoje to Lugano konferencija turėtų suteikti „kompasą“ būsimiems darbams.

„Manau, kad šios pastangos truks daug metų, jei ne dešimtmečių“, – pridūrė jis.

Nors tai ne donorų konferencija, kai kurie dalyviai tikriausiai paskelbs naujų pažadų ir pasiūlys struktūrų tolesniam finansavimui.

Europos investicijų bankas (EIB) pasiūlys įkurti naują Ukrainos fondą, su Europos Sąjungos ir kitų šalių investicijomis galintį išaugti iki 100 mlrd. eurų, sakė apie projektus informuoti šaltiniai.

Pasak jų, pasiūlymu, apie kurį turi būti paskelbta pirmadienį, siekiama sukurti platformą, galinčią generuoti investicijas į atstatymą ir Ukrainos stojimo į ES tikslus.

Lugano atsigavimo ir plėtros plane bus išdėstyti atstatymo poreikiai kalbant apie apgadintą ir sunaikintą infrastruktūrą, nukentėjusią ekonomiką, taip pat aplinkos atkūrimą ir socialinį atsigavimą.

Norėdamos paspausti sprendimų priėmėjus pasirinkti Ukrainos energetinės sistemos atstatymą su atsinaujinančiais šaltiniais, aplinkosaugos grupė „Greenpeace“ ir 45 ukrainiečių nevyriausybinės organizacijos netoli konferencijos vietos pastatė didžiulį vėjo turbinos modelį.

Kyjive įsikūrusios „Ecoaction“ vadovė Natalia Hozak tvirtino, kad Ukraina turėtų atstatyti savo infrastruktūrą ne pagal senus sovietinius standartus, garsėjančius „nešvariomis“ anglimis ir Černobylio branduoline katastrofa.

„Negalime sau leisti nuo pat pradžių planuoti neteisingai“, – sakė ji.