Ukrainai prireiks ne vienų metų susitvarkyti su karo pasekmėmis aplinkai

Kelios dienos nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos kariams sugriovus vieną užtvanką, kad įsibrovėlių kariuomenė negalėtų prasiveržti į Kyjivą, buvo užtvindytas Olhos Lehan namas prie Irpinės upės. Moteris teigia, kad po kelių savaičių jos namuose iš čiaupo ėmė bėgti užterštas rudas vanduo.

„Buvo nesaugu jį gerti“, – sakė O. Lehan Demidyvo kaime, esančiame už maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo Kyjivo, prie minėto Dnipro upės intako. 

71-erių metų moteris aprodė, kur kovo mėnesį pakilęs vanduo sugadino jos virtuvę, užteršė šulinį ir nuniokojo sodą. 

Jau aštuonis mėnesius trunkanti Rusijos karinė invazija su kiekviena diena daro vis didesnę žalą Ukrainos aplinkai, o ekspertai įspėja ir apie ilgalaikes pasekmes.

Per Kremliaus pajėgų smūgius degalų saugykloms į orą ir gruntinius vandenis pateko nuodingų teršalų, keliančių grėsmę ne tik biologinei įvairovei, bet ir klimato stabilumui bei gyventojų sveikatai. 

Pasaulio gamtos fondo (WWF) duomenimis, dėl karo daugiau nei 6 mln. ukrainiečių turi labai mažai galimybių gauti švarus vandens arba išvis jo negauna. Taip pat skelbiama, kad daugiau nei 280 tūkst. ha miškų buvo sunaikinti arba iškirsti. 

Ukrainoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Audit Chamber“ duomenimis, Rusijos karas šaliai padarė daugiau nei 37 mlrd. JAV dolerių (eurų) vertės žalą aplinkai. 

„Ši karo sukelta tarša niekur nedings. Ją turės išspręsti mūsų palikuonys, sodinti miškus, išvalyti užterštas upes“, – sakė Šveicarijoje įsikūrusios ne pelno organizacijos „Zoi Environment Network“ aplinkosaugos ekspertas Dmytro Averinas.

Pasak jo, labiau nukentėjo pramoniniai rytiniai Donecko ir Luhansko regionai, kur kovos tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir prorusiškų separatistų vyko nuo 2014 metų. Tačiau žalos padaryta visur, pabrėžė jis.

„Be aukų, žuvusių per kovos veiksmus, karas taip pat yra pragaras žmonių fizinei ir psichinei sveikatai“, – teigė JAV aplinkosaugos mokslininkas Rickas Steineris (Rikas Steineris), kuris yra patarinėjęs Libanui aplinkosaugos klausimais po 2006 metais mėnesį trukusio karo tarp šios šalies ir Izraelio.

R. Steineris pridūrė, kad užteršto vandens ir toksinų, kurie į aplinką patenka karinių konfliktų metu, poveikis sveikatai gali pasireikšti ir po kelerių metų.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos taikosi į svarbią Ukrainos infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektrines ir vandens tiekimo bei valymo sistemas. 

Tačiau dar šių metų liepą Jungtinių Tautų aplinkosaugos institucija perspėjo apie didelę žalą vandens infrastruktūrai, įskaitant siurblines, valymo ir nuotekų įrenginius. 

Jungtinės Karalystės labdaros organizacija „Conflict and Environment Observatory“ kartu su „Zoi Environment Network“ netrukus paskelbs straipsnį su įrodymais, kad vienas iš Ukrainoje esančių tvenkinių buvo užterštas Rusijos raketai pataikius į kuro saugyklą Kalynivkos mieste, esančiame už maždaug 30 km į pietvakarius nuo Kyjivo. 

Tvenkinyje, kuris buvo naudojamas rekreaciniams tikslams bei žuvininkystei, po incidento buvo matoma daug mazuto ir nugaišusių žuvų, sakoma straipsnyje, kurio tekstą matė naujienų agentūra AP.

Humanitarinių tyrimų iniciatyvos REACH, renkančios informaciją apie krizes, nelaimes ir žmonių perkėlimą, balandį paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad Ukrainos teritorijose į vakarus ir pietvakarius nuo Kyjivo aptinkama daugiau azoto dvideginio, išsiskiriančio deginant iškastinį kurą. Nurodoma, kad tiesioginiai jis gali sudirginti ir nudeginti odą, o ilgalaikis jo poveikis gali pasireikšti kvėpavimo takų ligomis. Šios toksiškos dujos taip pat kenkia augalams.

Dėl karo smarkiai nukentėjo ir Ukrainos žemės ūkio sektorius – svarbi jos ekonomikos sudedamoji dalis. Ukrainos nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto miškininkystės profesorius Serhijus Zibcevas teigė, kad gaisrai padarė žalos pasėliams ir gyvuliams, sunaikino tūkstančius hektarų miško, neleido ūkininkams užbaigti derliaus nuėmimo.