Ukmergiškiui Jonui Dragūnui įteiktas atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“

Penktadienį, birželio 25 dieną, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui, įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Šiemet apdovanojimai įteikti 16 laureatų, tarp kurių ir mūsų kraštietis – Lietuvos skautijos savanoris,neformalaus ugdymo centro gamtoje „Skautų slėnis“ ir Ukmergės jūrų skautų vadovas 41 metų Jonas Dragūnas. Medalis J. Dragūnui skirtas už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.

Panevėžio kraštotyros muziejaus kartu su Lietuvos Respublikos Seimu organizuotame renginyje sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, G.Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ komisijos pirmininkas Stasys Kašauskas.

Iškilmingos medalių įteikimo ceremonijos vedėjas, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Keleris ukmergiškį J. Dragūną susirinkusiems pristatė kaip „ savo veiklą jaunimo pilietiškumo ugdymui  ir lyderystės skatinimui paskyrusį, kasmet tarptautines savanorių stovyklas rengiantį, paruošiantį ir į savanorių stovyklas užsienyje išsiunčiantį po keletą savanorių iš Lietuvos, Europos solidarumo korpuso tarptautinių savanorystės programų koordinatorių, kartu su žmona Živile įkūrusį „Darnos klubą“ jaunoms šeimoms ir skautijos idealus kasdieniniais darbais įkūnijantį jauną vyrą“.

Po tokio pristatymo skambant ilgiems žiūrovų plojimams ant scenos užlipęs ir garbingą apdovanojimą iš Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen rankų atsiėmęs J. Dragūnas buvo kuklus.

„Viso šio pristatymo metu išgirdau visokių staigmenų apie save. Tikrai nesijaučiu vienas čia dabar stovėdamas, nes jaučiu už savęs stovinčius savo vadovus, stovinčius savanorius, stovinčius vaikus. Ir tas įvertinimas yra tikriausiai už ilgame mano skautiškame kelyje nuveiktus darbus, už daugiau nei dvidešimt metų nešamą Lietuvos Skautijos vėliavą. Šis apdovanojimas yra paskata tą vėliavą nešti ir toliau. Mes, skautai, turime tokį savo pasisveikinimą. Dažniausiai, kai prieini prie kito skauto, sakai: „Broli arba sese, budėk!“ Ir tas brolis arba sesė atsako: „Vis budžiu“. Taigi, man šis apdovanojimas yra kaip tas „vis budžiu“ ir stengsiuosi tą ir toliau tęsti,“- žodį tarė J. Dragūnas.

Su gautu garbingu apdovanojimu J. Dragūną pasveikino ir į Panevėžį atvykę Ukmergės rajono savivaldybės atstovai: meras Rolandas Janickas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Krikštaponienė bei Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Zimblienė.

J. Dragūną į apdovanojimų ceremoniją buvo atlydėjusios žmona Živilė ir dukros: 11-metė Liepa ir vos 3 mėnesių Upė. Dar dvi dukros: 4 metų Lukrecija ir 7 metų Medeina šeimos narių liko namuose.

Pakalbintas J. Dragūnas prisipažino, kad žinia, jog jam bus įteiktas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“, buvo netikėta.

„Visada galvoju, kad tikrai yra aktyviau už mane veikiančiųjų savanorystėje. Turiu nemažai pažįstamų, kitų profesionalų ir nevyriausybinių organizacijų draugų ir partnerių, kurie tikrai surėmę pečius nuveikia labai daug. Vien COVID-19 pandemijos metu kiek buvo nemažai aktyvių ir pavyzdžio vertų savanorystės iniciatyvų!

Apie šį apdovanojimą sužinojau iš to, kad pradėjau gauti SMS žinutes su sveikinimais. Pradžioje palaikiau tai nesusipratimu. Žinojau tik, kad mano kandidatūrą šiam apdovanojimui pateikė Ukmergės rajono savivaldybė ir Lietuvos skautija. O kad esu laureatas, patvirtinimą gavau vėliau. Aš esu kuklus, tai nieko niekam ir nesakiau. Manau, kad regalijų, medalių, apdovanojimų skyrimas iš pačios esmės yra įvertinimas nuveiktų darbų, įdėtos energijos ir pastangų pasirinktoje srityje“, - sakė J. Dragūnas.

Aktyvus, iniciatyvus, charizmatiškas, išsilavinęs (turintis edukologijos magistro laipsnį, studijas baigęs Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje), kompetentingas ir nuolat savo kvalifikaciją tobulinantis J. Dragūnas į skautišką veiklą įsitraukė būdamas 13 metų (nuo 1993 metų) ir yra įvertintas aukščiausia Lietuvoje – vyriausio jūrų skautininko-vadovo kategorija, už pasiekimus ne kartą pelnęs Lietuvos ir užsienio šalių apdovanojimus.

Ukmergės rajono Sukinių kaime J.ir Ž. Dragūnų šeima įsikūrė 2010 metais. Kaune gimęs ir užaugęs Jonas bei vilnietė Živilė iki tol ketverius metus gyveno, mokėsi ir dirbo Didžiojoje Britanijoje.

„Kai 2007 metais susituokėme, o po trejų metų nusprendėme grįžti į Lietuvą bei čia įsikurti, o 2014 metais įsteigti ir pirmąjį Lietuvos skautų centrą, tapo aišku, kad tai yra mano ir mano šeimos rimčiausias gyvenimo įsipareigojimas ir tarnystė Lietuvai. Tai ilgas ir nuoseklus darbas, energija ir pastanga pasirinktos krypties link“,- teigė jis.

J. Dragūnas neskaičiuoja, kiek per daugiau nei du dešimtmečius išugdė jaunųjų skautų. Jų - ne šimtai, o tūkstančiai. Jis kiekviename naujai prisijungiančiame mato bendrakeleivį, draugą, brolį ar sesę, su kuriuo kartu veikdami, dalyvaudami mokosi ir kuria nemažai naujų dalykų. Vieni prisijungia vienam ar kitam renginiui ir keliauja toliau savo keliais, kiti pasilieka 3-5 metus ir dalyvauja veiklose, kol pasikeičia gyvenimo situacijos (mokykla, studijos, vedybos ir t.t.). Dalis keliauja kartu ilgėliau, auga ir užauga ir juos jau gali matyti vadovaujant savo skautams, skautų organizacijai, projektams ir renginiams, didelėms stovykloms. Tik taip, esą, skautų judėjimas yra užprogramuotas tęstis.

„Mes duodame šansą vaikams ir jaunimui sužinoti apie skautus realiai ir praktiškai, o ne iš filmų, gandų, interneto ar draugų. Taip kiekvienas gali tiesiog kitaip pažvelgti į save, į supančią gamtą ir žmones. Asmeninis pabandymas uždegti ugnį, išeiti į žygį, stovyklauti yra labai stipri patirtis ir neretai motyvas ar priežastis toliau domėtis ir būti aktyviu bendruomenės nariu, skautu, šauliu ar tiesiog pilietišku žmogumi.

Labai tikiu, kad turime jaunajai kartai suteikti šansą ir leisti pabandyti suklysti, sušlapti ir paragauti realų gyvenimą gamtoje. O tolimesnius žingsnius kiekvienas vėliau rinksis savaip ir tai yra kiekvieno apsisprendimas. Juk to nepabandžius, netenkame galimybės net apsispręsti remdamiesi savo asmenine patirtimi,“- sakė J. Dragūnas.