Ukmergiškiai dalyvavo konferencijoje „Kalba, tauta, valstybė"

Sausio 15 dieną Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto iniciatyva vyko akademiko, Ukmergės rajono garbės piliečio Zigmo Zinkevičiaus 100-mečiui skirta konferencija „Kalba, tauta, valstybė".

Tarp Seimo Konstitucijos salėje susirinkusių 100 renginio dalyvių buvo ir būrys ukmergiškių: Lietuvos Respublikos Seimo narė Indrė Kižienė, Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkailė bei Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė Dalia Ivaškevičienė, Ukmergės kraštotyros muziejaus direktoriaus pareigas laikinai einanti vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė-direktoriaus pavaduotoja Jolanta Petronytė, o muzikinį pasirodymą surengė Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“ (vad. Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė).

Renginyje buvo skaitomi pranešimai, glaudžiai susiję su paties Z. Zinkevičiaus tyrimų lauku bei moksliniu palikimu.

„Džiaugiuosi turėdamas galimybę moderuoti šią diskusiją ir taip prisidėti prie šio iškilaus mokslininko atminimo. Gera matyti čia susirinkusią profesūrą, akademikus, Z. Zinkevičiaus šeimos narius. Tai rodo, koks svarbus yra šeimos palaikymas, atminimo išlaikymas iš kartos į kartą. Juk tai stiprioji mūsų tautos savybė, dėl kurios mes tai tremiami, tai okupuoti ar kitaip užguiti vis pakylame ir pasauliui parodome, kad esame garbinga tauta, kuri iš savo akiračio niekada nepaleis savo kalbos, nepriklausomybės ir laisvės“,– kalbėjo konferencijos iniciatorius ir globėjas prof. Vytautas Juozapaitis.

Konferencijos dalyvius sveikino pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. V. Landsbergis, kuris išreiškė apgailestavimą dėl negalėjimo dažniau susitikti su prof. Z. Zinkevičiumi, bendrauti, pasisemti išminties bei tvirtybės.

„Z. Zinkevičius be galo daug širdies įdėjo į Rytų Lietuvos gyvybės palaikymą. Gyvybės, tai visko – ir padorumo, ir lietuviškumo, ir sąžiningumo, ir pilietiškumo. Laikotarpis, kai jis buvo švietimo ministras, vertas studijavimo ir pasimokymo, kaip nepalankioje aplinkoje jis buvo laikomas per daug radikaliu švietimo reformuotoju. O jis laikėsi savo ir švietimo sistemą suprato kaip visapusišką. Kad jaunieji Lietuvos piliečiai, nesvarbu, kokios kilmės bebūtų, būtų lietuviškos sąmonės Lietuvos piliečiai“, – teigė prof. V. Landsbergis.

Renginio dalyvius sveikino ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, kuris prof. Zigmo Zinkevičiaus darbus vadino itin svarbiais valstybei.

„Turime nulenkti galvą prieš šį iškilų kalbininką, kuris įžvelgė visas istorines turtingos, vienos gražiausios pasaulyje, lietuvių kalbos kilmės šaknis, visąlaik grynino ne tik jos praktinį pritaikymą kasdienoje, bet ir istorinę reikšmę“,– kalbėjo K. Vilkauskas.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys priminė, kad prof. Z. Zinkevičius priklausė tiek Lietuvos mokslų akademijai, tiek akademikus vienijančioms organizacijoms Švedijoje, Norvegijoje ir Latvijoje. Palinkėjęs sėkmingos konferencijos citavo patį prof. Z. Zinkevičių.

„Gyvenime niekuomet nesu keitęs savo pažiūrų, kurios susiklostė dar prieš karą ir karo metu Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Jeigu reikėtų pakartoti gyvenimą, turbūt gyvenčiau taip pat“,– priminė Zigmo Zinkevičiaus žodžius J. Banys.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas priminė, jog prof. Z. Zinkevičiaus VU atidavė 50 savo gyvenimo metų, per kuriuos baltistika ir lituanistika suklestėjo bei sulaukė pripažinimo tarptautinėje bendruomenėje.

„Jis yra atsidavimo mokslui, tikro akademiko pavyzdys. Sąrašas knygų, vadovėlių, straipsnių, kurie skirti tiek akademinei publikai, tiek visuomenei… Visa tai buvo įmanoma tik didelio darbštumo ir kūrybingumo dėka“,– kalbėjo  prof. R. Petrauskas.

VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas pabrėžė, kad prof. Z. Zinkevičiaus tyrimų fundamentalumą lėmė įsitikinimas, kad kalbos istorija ir jos esama būklė yra glaudžiai susijusi su valstybės ir tautos istorija.

„Jo kalbos istorijos studijos, ypač nepriklausomybės dešimtmečiais, pereina į Lietuvos valstybės apmąstymus ir vertinimus. Toks suvokimas pastaruoju metu nėra dažnas, gal net sunykęs. Zinkevičiui kalba buvo ne šiaip pragmatinis konstruktas, o jos vartojimas ne tik technika. Tai mūsų tapatumo ir pasaulėvaizdžio kodas ir bendruomenės ryšys“,– teigė prof. Mindaugas Kvietkauskas.

Konferencijoje pranešimus skaitė prof. Bonifacas Stundžia, kalbėjęs apie baltistikos mokyklos formavimąsi pokario Vilniuje, prof. Danguolė Mikulėnienė, pristačiusi Z. Zinkevičiaus indėlį į kalbotyros sritį, prof. Daiva Sinkevičiūtė, aptarusi akademiko darbus baltų onomastikos srityje bei kiti garbingi akademinės bendruomenės nariai, Vidmantas Žilius, prof. Alvydas Butkus, prof. Aleksejus Luchtanas ir dr. Algirdas Saudargas.

Pastarasis buvo daug bendravęs su prof. Z. Zinkevičiumi ir konferencijoje jį prisiminė kaip Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką ir vieną iš atkūrusių Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją.

„Krikščionys demokratai be galo didžiuojasi, kad jų gretose buvo toks titanas kaip Zigmas Zinkevičius. Jis visada toks buvo ir todėl prisijungė. Mįsle išlieka, kodėl jis į tą „peklą” žengė. O jis teigė, kad kažkas turi imtis atsakomybės. Tai yra tikros politikos bruožas – imtis atsakomybės, kitos prasmės ten nėra. Antras dalykas yra prioritetai. Jei imiesi atsakomybės, turi imtis už kažką. Jo prioritetas buvo Rytų Lietuva, ten paliko savo pėdsaką“,– prisiminimais dalijosi prof. dr. A. Saudargas.

Renginio metu aptarti ir prof. Z. Zinkevičiaus nuopelnai savo gimtam kraštui, Ukmergei, paminėti darbai, susiję su gyvenviečių vardynais, pavadinimų kilme. Renginio dalyvius linksmino prof. Z. Zinkevičiaus kraštiečiai, tautinės muzikos ansamblis „Pyniava“, vadovaujamas Vilmos Mulevičiūtės-Sabaliauskienės.

Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas dėkoja visiems dalyvavusiems ir sutikusiems paminėti prof. Z. Zinkevičiaus nuopelnus lietuvių kalbai, mokslui ir kultūrai.