Ūkis, kuriame karvės turi savo vardus, o šeimininkai laukia lankytojų

Krokialaukio seniūnijoje, Arminų I kaime įsikūręs Evaldo ir Kristinos Petraičių ūkis patraukė ne vieno žurnalisto akį. Čia 10 hektarų pievose šeimininkai augina škotiškos veislės karves – hailendus.

Sodybą ir žemės plotą E. Petraitis pirko prieš 11 metų. Jis pasakoja, kad vaikystėje čia lankydavosi, jam ta vieta patiko, tad, grįžęs iš užsienio, nupirko sodybą iš giminaičių. „Iš pradžių rašėme projektą elniams auginti. Vėliau pamatėme, kad hailendai yra labai įdomios ir žmonėms „draugiškos“ karvės, todėl nusprendėme auginti būtent juos“, – taip apie prieš 3-ejus metus atsiradusį hailendų ūkį pasakoja jo šeimininkas.

Ūkininkai šiuo metu augina 24 galvijus. Pagrindiniai faktoriai, dėl kurių verta auginti hailendus, pasak E. Petraičio, yra tai, jog galvijams nereikia ūkinių pastatų. „Karvės iš atšiauraus klimato, – šaltą žiemą jos geriau išgyvena negu vasaros karštyje. Vasarą jos mėgsta pavėsį, pliuškentis netoliese esančiame upelyje, o saulėtomis žiemos dienomis tiesiog džiaugiasi, žaidžia sniege“, – pasakoja p. Evaldas. Hailendai nėra išrankūs, jie ėda žolę, šieną, mėgsta ir skanumynus – obuolius, morkas, miltus ar duoną. Hailendų kailis – ilgas ir storas, tad juos reikia šukuoti. Tos karvės, kurios ateina arčiau žmogaus, yra meilesnės, todėl jas lengviau iššukuoti, bet kai kurios laikosi atokiau – ne itin prisileidžia.

Paklaustas, kokia nauda iš tokių galvijų, ūkininkas nusijuokia: „Tai – mėsiniai galvijai, jauniklius parduodame, o sena banda lieka. Visoms karvėms esame davę vardus, pripratę prie jų, tad patiems pjauti nekyla ranka“. Pasak žinovų, hailendų mėsa tamsi, nes galvijai auginami natūraliai, be maisto papildų ar pašarų. Mėsa kietoka, tačiau joje labai mažai cholesterolio.

Lankytojai hailendų ūkį dar tik atranda. Žmonės kartais bijo didelių ragų, galvoja, kad galvijai puls. Kiti net iš mašinos bijo išlipti, tačiau, sužinoję daugiau apie hailendus, įsidrąsina. „Laukiame atvažiuojančių mokinių, kitų svečių. Čia labai graži gamta – nuo kalno atsiveria vaizdas į ežerą. Lankytojams norime pastatyti pavėsinę, kad būtų kur iškylauti“, – sako E. Petraitis.

Hailendų ūkių ar jų auginančių žmonių Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Vien aplink Petraičių sodybą jau yra keletas ūkininkų, kurie augina tokius galvijus, tiesa, kol kas po nedaug, 5-6 karves. „Žmonės pamato, kad šių galvijų priežiūra lengva, jie atsparūs ligoms, todėl nori tiesiog išbandyti. Esu įkūręs hailendų augintojų grupę, kurioje jau virš 100 narių, tad visi galime dalintis savo patirtimi“, – teigia E. Petraitis.

Hailendai ganosi pievoje, aptvertoje elektriniu „piemeniu“, už tvoros ribų neišeina, tačiau ūkininkas pasakoja, kad yra buvę, jog kažkas nutraukė elektrą, ir galvijai, pajutę laisvę, išėjo pasidairyti po kitas lankas. „Paskutinį kartą, kai buvo atvažiavę žurnalistai, pravėriau vartus, galvoju – greitai nufilmuosim, ir viskas. O hailendai pamatė, kad vartai atidaryti, ir pasileido tiesiai į kaimyno sodą, mat ten pilna obuolių! Prisiėdė iki soties ir ramiai grįžo atgal“, – juokiasi šeimininkas.

Jeigu nuspręsite aplankyti Petraičių ūkį, būsite laukiami svečiai. Apie savo karves papasakos pats Evaldas, arba jo žmona Kristina. Leis pašerti galvijus skanumynais, galėsite nusifotografuoti. O bijoti tikrai nėra ko. Hailendai – draugiški, leidžiasi paglostomi, tad smagiai galėsite praleisti laiką gamtoje, paiškylauti.