Ūkininkams neramu dėl naujų reikalavimų ir Prezidento ketinimų

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų apie šalies valdžios ketinimus priimti sprendimus, galinčius gerokai apsunkinti žemdirbių gyvenimą. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininko Vilhelmino Janušonio, bene skaudžiausias iš jų būtų Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas mažinti akcizo lengvatas žymėtiems degalams.

Šiais bei kitais klausimais daug diskutuota praėjusią savaitę vykusiame LŪS išplėstiniame prezidiumo posėdyje. Didelį žemdirbių susirūpinimą kelia Aplinkos ministerijos ruošiami įstatymų pakeitimai, griežtinantys ir taip pakankamai griežtus aplinkosaugos reikalavimus, nes dažniausiai tai – didelių investicijų ūkyje reikalaujantys pakeitimai.

Papildomų išlaidų nebepakeltų

LŪS prezidiumo posėdžio dalyviai akcentavo, jog treji metai iš eilės žemės ūkiui buvo labai sunkūs. Ne tik dėl trejus metus besitęsiančių nepalankių oro sąlygų, bet ir dėl smarkiai kritusių produkcijos supirkimo kainų, nuolat augančių gamybos kaštų. Papildomos išlaidos nepalieka jokių galimybių planuoti investicijas į brangią techninę įrangą, kuri bus būtina norint per labai trumpą laiką įgyvendinti Aplinkos ministerijos siūlomus reikalavimus dėl mėšlo ir srutų tvarkymo. Ūkininkų nuomone, tie reikalavimai yra neadekvatūs šiandienos realybei.

Žemdirbių pasipiktinimą sukėlė ir ketinimai žemės ūkio techniką apmokestinti didesniu taršos mokesčiu. „Vertinant dabartinį mūsų ūkių konkurencingumo lygį ir Europos Sąjungos paramos dydį, bet koks papildomas mokestis ar neplanuotų investicijų reikalaujantis teisės aktas tik dar labiau stabdytų ūkių plėtrą ar net priverstų ūkininkus trauktis iš veiklos. O tai sąlygotų dar spartesnį smulkių ir vidutinių ūkių bei kaimų nykimą. Aplinkos ministeriją norėtųsi matyti kaip pagalbininkę, padedančią ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos, skatinančią prisidėti mažinant tos kaitos spartą, išsaugant darnų ryšį su gamta, o ne kaip vien tik žemės ūkio veiklos suvaržymus diegiančią instituciją“, – kalbėjo posėdžio dalyviai.

Aptarti ir aktualūs klausimai dėl ydingos šiukšlių apmokestinimo tvarkos, dėl vilkų daromos žalos prevencijos ir tos žalos kompensavimo, dėl saugomų migruojančių paukščių ir miško žvėrių padarytos žalos atlyginimo iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, dėl reikalavimų angarams, dėl Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo.

LŪS prezidiumo išplėstiniame posėdyje dalyvavusi aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, komentuodama ūkininkų išvardintas problemas, apgailestavo, jog Aplinkos ministerija dažnai atsiduria „blogiuko“ vaidmenyje, nes vis ko nors neleidžia, vis kažką riboja. Tačiau Lietuva yra ES narė, tad tenka įgyvendinti Bendrijoje priimtus aplinkosaugos reikalavimus. Ūkininkai replikavo, jog dažniausiai mūsų valstybės aplinkosaugininkai prisiima gerokai didesnius įsipareigojimus dėl taršos mažinimo nei kitos ES narės. Be to, Aplinkos ministerijos specialistai nuolat akcentuoja, jog žemės ūkis – pats didžiausias teršėjas. Tik ar taip yra iš tiesų, jei mūsų šalyje gyvulių skaičius ir toliau drastiškai mažėja, jei didesniuose ūkiuose diegiamos modernios, šiuolaikiškos technologijos?

Aplinkos ministerijos atstovai šios ministerijos pateiktų skysto mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų pakeitimus (siūlymą išlaistytas srutas į dirvą įterpti per 4 val. ir pan.) taip pat susiejo su ES direktyvos reikalavimu, tačiau pripažino, kad kai kurie siūlomi pakeitimai dar yra diskutuotini.

Siūlo išimties nenaikinti

Ūkininkai taip pat kėlė klausimą dėl reikalavimų statyboms. Pagal šiuo metu galiojantį techninį reglamentą elementarus ūkinis angaras iš metalinių konstrukcijų, kurio matmenys 15 metrų pločio ir 20 metrų ilgio, priskiriamas ypatingiems statiniams. O gyvenamasis namas iki 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto – neypatingiems statiniams. Taip yra vien todėl, kad statybos reglamente įrašytas štai toks ypatingų statinių požymis: „Tai pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų ilgesnės kaip 12 m“. Ypatingiems statiniams keliami labai griežti gaisrinės saugos reikalavimai: reikalingas atskiras vandens telkinys, siurblinė, pastato sienos turi būti padengtos nedegančiais dažais. Projektavimo bei paties pastato darbų kaina išauga, projektavimo laikas ilgėja, norint priduoti pastatą būtina jo ekspertizė. Nors tai yra elementarus metalinių konstrukcijų pastatas, kurio kvadratūra tik 300 kv. m ir jame nevyksta jokia gamyba. „Jeigu minėtame angare per vidurį pastatysim dvi metalines kolonas, jo klasifikavimas pasikeis į neypatingo statinio ir visi minėti reikalavimai sumažės. Nors faktiškai jis niekaip netaps mažiau degus ar paprastesnis, o tos kolonos sukels dar daugiau rizikos, nes bandant įvaryti traktorių su didesniu padargu galima netyčia užkliūti ir ant savęs užsiversti visą angarą“, – ironizavo ūkininkai.

Jų nuomone, tokie pat perdėti reikalavimai keliami atliekant pastatų rekonstrukciją ir keičiant statinio parametrus (aukštį, plotį). Reikalaujama geologinių tyrimų, kurie kainuoja per 700 eurų.

Balsuodami ūkininkai nusprendė nepalaikyti Ūkininko ūkio įstatymo pataisos, jog ūkininko sodybų išimtis būtų taikoma tik turintiems ne mažiau kaip 3 hektarus žemės ūkio paskirties žemės, o sodybas leidžiama statyti tik ten, kur leidžia savivaldybių Bendrieji planai. Dabar ūkininkai savo sodybas gali kurti ne mažesnio kaip pusės hektaro sklypuose. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai teigia, jog dabartinė tvarka skatina piktnaudžiavimą, nes lengvata pasinaudoja ne tik ūkininkai. LŪS posėdžio dalyviai teigė, jog rajonuose ir taip trūksta žmonių, ypač jaunų, tad jeigu jie nori kurtis priemiesčiuose ir pasinaudoja suteiktomis išimtimis – nėra blogai. Svarbu, kad žmonės lieka Lietuvoje.

Konkrečių atsakymų nesulaukė

Didžiausią susirūpinimą ūkininkai išsakė dėl Prezidento Gitano Nausėdos siūlymo socialinės apsaugos išlaidas didinti tam panaudojant nemažą dalį lėšų – per 41 mln. eurų – kurios iš biudžeto būdavo skiriamos, kad ūkininkai galėtų įsigyti pigesnio dyzelino.

„Su mažesniu akcizu gaunamą kurą sunaudojame žemės ūkio darbams, o ne pasivažinėjimams, ir tai nėra jokia išskirtinė lengvata. Ją turi ir kitos šalys.

Dėl išlikimo nuolat kovojame su gamtos stichijomis, o šiandienės žemės ūkio produkcijos kainos – žemumose. Suprantama, jog valstybės funkcija yra perskirstyti lėšas, jų dalį paimant iš turinčių ir atiduoti labiausiai stokojantiems. Per 2008 metų krizę ūkininkai sutiko su mokesčių kėlimu, bet tada gamtos sąlygos ir supirkimo kainos žemdirbiams buvo palankios. Dabartinė situacija žemės ūkyje yra gerokai liūdnesnė. Todėl LŪS tikrai priešinsis suvaržymams dėl žemdirbiams skiriamo pigesnio dyzelino“, – perspėjo šios organizacijos vicepirmininkas R. Juknevičius.

Pigesnio dyzelino lengvata kasmet šalies biudžetui kainuoja apie 83 mln. eurų ir Prezidentas siūlo šią sumą sumažinti perpus.

LŪS posėdyje priminta, jog šių metų gegužę vykusiame LŪS suvažiavime priimta rezoliucija buvo išsiųsta LR Prezidentei, šalies Ministrui Pirmininkui, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, Žemės ūkio, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijoms. Atsakymai raštu gauti iš Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų. Tačiau atsakymai, ypač Žemės ūkio ministerijos pozicija, ūkininkų netenkina. Rezoliucijoje išsakytos problemos didesnio šios ministerijos dėmesio nesulaukė, o atsakymų į rezoliucijoje iškeltus aktualius klausimus nėra iki šiol.

Ūkininkams neramu, kad Žemės ūkio ministerija daug dėmesio skiria ministerijos iškėlimo į Kauną ar maisto talonų įvedimo klausimams, bet nuošalyje palieka klausimus, išties svarbius žemdirbiams, tarp jų – ir pasiruošimą naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiui.