Ugniagesiai ragina gyventojus per šventes išlikti budriems: primena apie būtinybę tinkamai išvalyti kaminus ir krosnis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) primena gyventojams, kaip saugiai sutikti šventes. Ugniagesiai teigia, kad svarbiausia laikytis gaisrinės saugos taisyklių, siekiant išvengti gaisro pavojaus, būtina tinkamai išvalyti kaminus ir krosnis.

Kaip skelbiama PAGD pranešime spaudai, pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Akcentuojama, kad dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

„Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius“, – nurodo specialistai.

Taip pat būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra paliktas reikiamas atstumas.

„Svarbu žinoti, kad namo perdangoje nuo išorinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų – ne mažesnis kaip 25 cm nedegantis intarpas. Be to, į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys“, – skelbiama PAGD pranešime.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad kartais, remontuojant senus pastatus, jų savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus, nors kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Pažymima, jog, jei į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei ir dūmtraukis įrengtas netinkamai, gaisro rizika reikšmingai padidėja.

Ugniagesiai atkreipia dėmesį ir į tuos atvejus, kai remontuojant namus tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais jie ir apklijuojami. Tokiu atveju, užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega, perspėja PAGD.

Pažymima, jog prie krosnies pakuros, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm skardos lakštas. Taip pat rekomenduojama kamine įtaisyti tinklelį, groteles ar stogelį, kad per vasarą juose lizdų nesuktų paukščiai.

„Netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti, todėl (...) neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis, nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga“, – perpsėja PAGD gelbėtojai.

Taip pat primenama, kad negalima išeiti iš namų, kai kūrenasi krosnis, negalima palikti jos prižiūrėti mažamečiams vaikams, negalima laikyti atvirų krosnies durelių. Anot PAGD, baigus kūrenti krosnį, jos kaištį galima uždaryti tik gerai įsitikinus, kad kuras visiškai sudegęs – krosnį uždarius per anksti, galima apsinuodyti smalkėmis.

„Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai. Svarbiausia taisyklė – elektriniai šildytuvai privalo būti sertifikuoti. Nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, šildytuvų nestatykite per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisas“, – perspėja PAGD.

Taip pat primenama gyventojams, kad būtina įsirengti dūmų jutiklius, kurie greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą.

PAGD duomenimis, per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 7022 gaisrai, juose žuvo 73 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 165 gyventojai patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 129 gyventojus, iš jų 6 vaikus.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesintas 7321 gaisras, o gaisruose žuvo 83 gyventojai, šiemet gaisrų (4 proc. mažiau) ir juose žuvusiųjų (12 proc. mažiau) buvo mažiau.