Tytuvėnuose – amžinas atminimas tarybiniams kariams?

Į savaitraščio „Etaplius“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kurią papiktino Tytuvėnuose, Miško g. esančioje sovietų karių palaidojimo vietoje, tebestovintis paminklas su užrašu „1941–1945. Amžinas atminimas žuvusiems tarybiniams kariams“. Moteris teiravosi, ar, vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, nereiktų skulptūros demontuoti, nes ji skaudina ne vieną praeivį.

Minėtoje vietoje palaidoti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos kariai. Prie skulptūros esančiose plokštėse bei antkapiuose įrašytos 460 karių pavardės, taip pat minima, kad palaidoti ir 25 nežinomi kariai. 1956 m. byloje „Žinios apie karių kapinių technikinį stovį ir palaidotus Tarybinės Armijos karius ir partizanus 1941–1945 m.“ išvardytas 21 ten palaidotas leitenantas, taip pat teigiama, kad yra ir nežinomų karių, tačiau jų skaičius nepateiktas.

Objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1993 m., nustatytas istorinis bei memorialinis vertingųjų savybių pobūdis, vietinis reikšmingumo lygmuo. Kaip vertingosios objekto savybės nurodytas paminklas, kurį sudaro keturkampio plano betoninis laiptuotas cokolis su betoninėmis vazomis kampuose, vieno tarpsnio betoninis postamentas ir betoninė stovinčio kario skulptūra (išskyrus plokštes su įrašais ir Sovietų Sąjungos simboliką), taip pat karių palaikai, reljefas.

2016 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė, kad registre esančios vertybės duomenys turi būti patikslinti, tačiau apie kokius nors pokyčius informacijos nėra. 2022 m., prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, Lietuvos kultūros ministras priėmė 2005-ųjų įsakymo „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimus.

Remiantis jais, šiuo metu, sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo, nevertinami objektai, kuriuose vaizduojama arba kuriuos sudaro „nacistinės Vokietijos vėliava, herbas, nacistinė svastika, nacistinis SS ženklas; SSRS ar Lietuvos SSR vėliava, herbas, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklas ar sovietinė penkiakampė žvaigždė; nacistinių ar komunistinių organizacijų simboliai; už okupacinių režimų vykdytas Lietuvos gyventojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalsocialistų partijos ar SSRS komunistų partijos vadovų, narių ar kitų asmenų atvaizdai; minėtų simbolių pagrindu sudaryti ženklai arba į juos klaidinančiai panašūs antikonstitucinių organizacijų simboliai; nacistinės Vokietijos ar SSRS kariuomenės ar kitų šių valstybių specialiųjų tarnybų, vykdžiusių Lietuvos gyventojų represijas, veiklą ar jų narius propaguojančios skulptūros, atvaizdai, užrašai ar kiti simboliai“. Tiesa, išimtis taikoma neveikiančiose kapinėse, palaikų laidojimo ar užkasimo vietose esantiems kapams ir antkapiams. Taigi, remiantis šiuo sprendimu, paminklas gali būti demontuotas, neliečiant pačių palaidojimo vietų, kapų ir antkapių.

Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas patvirtino, kad paminklas Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse tebestovi, o kapinės yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Visgi, jo teigimu, paminklo likimas kol kas neaiškus. „Kelmės rajono savivaldybė yra išsiuntusi užklausą Kultūros paveldo departamentui, kad minimas paminklas būtų išbrauktas iš paveldo vertybių sąrašo tam, kad jį būtų galima demontuoti. Dėl paminklo demontavimo ir jo tolimesnio likimo sprendimą priims Kelmės rajono savivaldybės taryba“, – situaciją aiškina seniūnas.

Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojo Egidijaus Ūkso teigimu, sprendimus dėl vertingųjų savybių priima Kultūros paveldo departamento Kultūros paveldo vertinimo taryba, tačiau artimiausių posėdžių darbotvarkėje to klausimo nėra. „Sprendimo priėmimas labai užtrunka“, – priduria jis. Pasak Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo Mindaugo Veliulio, dabar vyksta vertingųjų savybių tikslinimas, po kurio paaiškės objekto likimas. „Labai tikėtina, kad skulptūra bus išbraukta iš vertingųjų savybių sąrašo, tuomet objekto savininkė, Kelmės rajono savivaldybė, galės imtis veiksmų dėl skulptūros likimo“, – teigia jis.

E. Ūksas prieš kurį laiką domėjosi paminklo istorija: pasirodo, 1977 m. skulptūros galva buvo nudaužta, nuvilkta iki ežero ir įmesta į eketę. „Antisovietinio nusikaltimo“ dalyvių buvo įtemptai ieškoma, tačiau saugumiečiams greičiausiai taip ir nepavyko jų sučiupti.

Mero pavaduotojas turi kelias idėjas dėl tolesnio paminklo likimo: pirmiausia, būtų galima išgabenti į sovietinio paveldo muziejų, tačiau, jo nuomone, ten tokių skulptūrų jau bus prikaupta. „Jeigu būtų mano valia, tai būtų prasminga paminklą, gražiai demontavus, supjaustyti gabalais ir parduoti aukcione kolekcininkams (kaip buvo išparduota Berlyno siena), tikrai atsiras, kas norės įsigyti paminklo dalį – dar su tokia istorija“, – idėja dalijasi mero pavaduotojas.

Surinktus pinigus jis siūlo perduoti Krašto apsaugos ministerijai ir taip prisidėti prie karinės amunicijos Ukrainai pirkimo. „Tikiuosi, kad KPD ilgai nedels ir priims sprendimus“, – priduria E. Ūksas.