Tyrimo komisija dėl LRT veiklos ketina kreiptis į Prokuratūrą

Seimo Laikinoji komisija, tirianti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymą, finansinę bei ūkinę veiklą, darbą, siekdama apginti viešąjį interesą panaudojant valstybės lėšas, dėl daugybės korupcijos požymių viešuosiuose pirkimuose ketina kreiptis į Prokuratūrą.

„Nustatėme tokią situaciją, kad 2013-2017 metais administracinė komisija nevykdė vienos iš savo funkcijų - LRT tarybai neteikė išvadų dėl investicijų, kurių vertė didesnė nei 29 tūkst. eurų. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra tarp tų investicijų yra nustačiusi pažeidimų organizuojant konkursus, tiesiog buvo nuspręsta kreiptis į Prokuratūrą, klausiant, ar jie nematytų būtinybės pradėti viešojo intereso gynimo“, - žurnalistams sakė tyrimą inicijavusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) frakcijos narė Agnė Širinskienė..

Tyrimo komisija išvadose nustatė ir kitų viešųjų pirkimų pažeidimų - kai kurie konkursai buvo sustabdyti, dėl kitų nacionalinis transliuotojas šiuo metu bylinėjasi teismuose.

„Buvo nustatyta, kad asmenys, ėję aukštas pareigas LRT ir dirbę su viešaisiais pirkimais, vėliau įsidarbindavo įmonėse, kurios yra subjektai, tiekiantys transliuotojui įrangą. Taip pat teko konstatuoti, kad netgi atlikus tyrimus po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kreipimosi, LRT tiesiog nekeitė savo vidinio reguliavimo mechanizmo skaidrumui užtikrinti “, - tikino A. Širinskienė.

Komisijai aptariant išvadas buvo įvardinta daugiau viešųjų pirkimų pažeidimo atvejų - teigiama, kad 62 proc. 2013-2017 m. nacionalinio transliuotojo vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo organizuoti dalyvaujant vienam tiekėjui. Komisija mano, kad toks elgesys buvo tyčinis.

„Remdamasi VPT duomenimis, Komisija nustatė, kad pirkimo sąlygos buvo rengiamos nesistengiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose ar kad būtų užtikrinta konkurencija. Pirkimo objektas nebuvo aiškiai aprašytas, todėl buvo sukuriamos sąlygos, kad konkretus veikėjas galėtų laimėti pirkimą“, - išvadas skaitė tyrimo komisijos pirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Komisija taip pat nustatė, kad LRT per beveik dešimtmetį nevykdė nė vieno, su viešaisiais pirkimais susijusio, audito. Pastarąjį kartą tokia procedūra buvo atlikta 2009 metais. Tyrimo komisijos nariai pažymėjo, kad LRT nesugebėjo atkreipti dėmesio į STT rekomendacijas dėl nacionalinio transliuotojo veiklą reglamentuojančio Vyriausybės nutarimo, kuris, anot STT, leidžia susidaryti korupcinei aplinkai.

Komisija taip pat kėlė klausimą dėl LRT turto panaudojimo efektyvumo. Pasak A. Širinskienės, Valstybės kontrolė (VK) 2010 m. įspėjo nacionalinį transliuotoją dėl tokio tipo organizacijai nebūdingo veiklos vykdymo - turto nuomos.

„Pavyzdžiui, 2017 m. LRT nuomojo 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto, kai organizacijai iš viso priklauso 37 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Tai būtent dėl to kilo klausimų, ar tikrai racionaliai panaudojamos patalpos. Ar atlikus VK auditą Turto bankas neturėtų spręsti dėl dalies turto perėmimo, kad transliuotojas būtų atlaisvinamas nuo tokios veiklos, kuri jam nėra būdinga“, - komisijos išvadas aiškino A. Širinskienė.

LRT tyrimo komisija patvirtino beveik visas išvadas. Likusi medžiaga bus aptariama pirmąjį spalio trečiadienį - tuomet bus detaliau aptariamos LRT vidaus audito procedūros.

Tyrimas dėl LRT finansų valdymo Seime buvo pradėtas 2017 m. pabaigoje, LŽVS iniciatyva. Komisijos iniciatoriai tuomet teigė, kad pagrindinis tyrimo komisijos sudarymo tikslas - išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia lėšas. Opozicijai ir kai kuriems žurnalistams kilo klausimų, ar sudarant komisiją nėra norima nutildyti LRT valdantiesiems oponuojančius balsus.

ELTA