Tyrimas rodo, kad Rusijos propaganda platinama naujais būdais, apeinant draudimus

Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos Sąjunga užblokavo RT ir „Sputnik“ – du pagrindinius Kremliaus kanalus, skleidžiančius propagandą ir dezinformaciją apie karą.

Praėjus beveik pusmečiui smarkiai padaugėjo tą patį turinį platinančių svetainių, Maskvai Rusijai radus būdų apeiti draudimą. Siekdami užmaskuoti savo darbą, tokie leidiniai pakeitė savo įvaizdį. Kai kurie propagandos uždaviniai buvo deleguoti diplomatams. Be to, daug turinio buvo perkelta į naujas svetaines, kurios iki šiol nebuvo akivaizdžiai susijusios su Rusija.

Niujorke įsikūrusi įmonė „NewsGuard“, tirianti ir sekanti dezinformaciją internete, iki šiol aptiko 250 interneto svetainių, kuriose aktyviai skleidžiama Rusijos dezinformacija apie karą. Dešimtys naujų tokių svetainių atsirado pastaraisiais mėnesiais.

Tarp šių svetainių platinamų teiginių yra pareiškimų, neva Ukrainos kariuomenė inscenizavo kai kuriuos kruvinus Rusijos išpuolius, siekdama užsitikrinti pasaulio paramą; kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tik imituoja savo viešus pasirodymus arba kad ukrainiečių pabėgėliai daro nusikaltimus Vokietijoje ir Lenkijoje.

Kai kurios iš šių svetainių prisistato esantys nepriklausomi analitiniai centrai ar naujienų portalai. Maždaug pusė jų skelbia medžiagą anglų kalba, o kitos – prancūzų, vokiečių ar italų kalbomis. Daugelis jų buvo įkurtos dar gerokai prieš karą ir nebuvo akivaizdžiai susijusios su Rusijos vyriausybe, kol staiga pradėjo kartoti Kremliaus retoriką.

„Gali būti, kad jie steigia „miegančias“ svetaines“, – sakė vienas iš „NewsGuard“ vadovų Gordonas Crovitzas (Gordonas Krovicas).

„Miegantys“ tinklalapiai yra dezinformacijos kampanijai sukurtos interneto svetainės, kurios daugiausia būna neaktyvios, pamažu pritraukia auditoriją, skelbdamos nekenksmingus ar nesusijusius įrašus, o paskui nustatytu laiku pereina prie propagandos ar dezinformacijos.

Nors „NewsGuard“ analizė parodė, kad didžioji dalis dezinformacijos apie karą Ukrainoje skleidžiama iš Rusijos, įmonė rado ir melagingų proukrainietiškų teiginių. Tarp jų – pareiškimai apie lakūną asą „Kyjivo vaiduoklį“, kuris, kaip vėliau pripažino pareigūnai, tebuvo mitas.

Platformos „YouTube“, „TikTok“ ir bendrovė „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“ ir „Instagram“, pažadėjo pašalinti RT ir „Sputnik“ iš savo platformų Europos Sąjungoje. Tačiau tyrėjai nustatė, kad tam tikrais atvejais Rusijai pakako skelbti medžiagą iš kitos paskyros, kad apeitų draudimą.

Europoje įsikūrusi dezinformacijos tyrėjų koalicija „Disinformation Situation Center“ nustatė, kad kai kurie RT vaizdo įrašai socialinėje žiniasklaidoje buvo rodomi su nauju prekės ženklu ir logotipu. Kai kurie įrašai tiesiog buvo iš naujo skelbiami kitame „YouTube“ kanale, kuriam netaikomas ES draudimas, pašalinus iš kadrų RT logotipą.

Griežčiau moderuojant socialinės žiniasklaidos turinį, Rusijai galėtų būti sunkiau apeiti draudimą, sakė Felixas Kartte (Feliksas Kartė) iš Jungtinės Karalystės pelno nesiekiančios organizacijos „Reset“. Ši organizacija finansuoja „Disinformation Situation Center“ veiklą ir kritiškai vertina socialinių tinklų vaidmenį demokratiniame diskurse.

„Užuot įdiegę veiksmingas turinio moderavimo sistemas, jie tik paviršutiniškai kovoja su Kremliaus dezinformacijos aparatu“, – teigė F. Kartte.

„YouTube“ patronuojančioji bendrovė kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti draudimą.

Tuo metu Europos Sąjungoje pareigūnai bando sustiprinti savo gynybą. Šį pavasarį Briuselis patvirtino teisės aktą, pagal kurį technologijų bendrovės turėtų griežčiau kovoti su dezinformacija, antraip jos gali sulaukti didelių baudų.

Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova praėjusį mėnesį dezinformaciją pavadino „didėjančia ES problema“ ir perspėjo, kad tikrai turime imtis griežtesnių priemonių“.

Dezinformaciją apie karą Ukrainoje skleidžiančių svetainių daugėjimas rodo, kad Rusija turėjo planą scenarijui, kai vyriausybės ar technologijų bendrovės bandytų apriboti RT ir „Sputnik“ veiklą. Tai reiškia, kad Vakarų šalių vadovai ir technologijų bendrovės turės padaryti daugiau nei uždaryti vieną ar dvi svetaines, jei tikisi sustabdyti Kremliaus dezinformacijos srautą.

„Rusai daug sumanesni“, – pabrėžė kitas „NewsGuard“ generalinis direktorius Stevenas Brillas (Stivenas Brilas).