Tyrimas parodė, kaip aukoja lietuviai: daugiausiai paramą skiria Ukrainai, vaikams ir beglobiams gyvūnams

Aukojimas – tai ne tik gerumo išraiška. Pagalba tiems, kam to reikia labiausiai, tampa savaime suprantamu dalyku. Daugiau nei pusė lietuvių savo lėšomis prisideda prie prasmingų pokyčių, kuriančių vertę bei bendrystę. „Lidl Lietuva“ užsakymu „Norstat“ atliktas tyrimas atskleidė, jog dažniausiai pagalbos ranką lietuviai ištiesia Ukrainą remiančioms organizacijoms, vaikams ir beglobiams gyvūnams.

Pavasarį atlikta apklausa parodė, kad 67 proc. lietuvių pinigus aukoja organizacijoms, kurios remia Ukrainą. Taip pat paaiškėjo, jog didelė (41 proc.) tyrimo dalyvių dalis paramą skiria vaikams, trečdalis – gyvūnų prieglaudoms, 26 proc. – sunkiomis ligomis sergantiems asmenims, o 22 proc. – kitų nelaimių paveiktiems žmonėms.

„Natūralu, kad sukrečiantys įvykiai, tokie kaip karas Ukrainoje ar asmeninės žmonių nelaimės, paveikia gyventojus ir paskatina veikti, ypač tada, kai žinome, jog mūsų pagalba turi realų poveikį. Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai neabejingi ir dosnūs vaikams, gyvūnams, sunkiai sergantiems žmonėms ar tiems, kurie kenčia dėl karo. Toks jautrumas ir solidarumas yra stiprios bei brandžios visuomenės bruožas. Visgi itin svarbu suprasti ir tai, kad ilgalaikį poveikį galime kurti tik per nuolatinę ir reguliarią paramą, o ne tik aukojimą skatinančių akcijų metu“, – sako „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Aukojimo įpročiai skiriasi ne tik pagal paramos sritis, bet ir pagal gyventojų lytį. Tyrimo duomenys rodo, kad vyrai dažniau nei moterys finansiškai prisideda prie paramos Ukrainai – tai daro net 74 proc. vyrų, palyginti su 62 proc. moterų. Tuo metu moterys žymiai dažniau linkusios remti gyvūnų gerovės organizacijas – paramą joms skiria 39 proc. moterų ir 23 proc. vyrų. Panaši tendencija matoma ir kalbant apie aukas vaikams: beveik pusė moterų (46 proc.) nurodo, kad remia su vaikais dirbančias organizacijas.

Prioritetas teikiamas vietinėms organizacijoms

Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai labiau linkę pasitikėti vietinėmis nei tarptautinėmis paramos organizacijomis – taip atsakė 41 proc. apklaustųjų. Pasak A. Bubnelio, tai rodo ne tik glaudesnį ryšį su vietine bendruomene, bet ir norą matyti aiškų paramos poveikį.

„Aukojant vietinėms organizacijoms, daug lengviau pamatyti, kokį poveikį mūsų parama daro, nesvarbu, ar tai būtų pagalba vaikams, ar parama bendruomenėms – žmonėms tai sukelia daugiau pasitikėjimo ir vidinės prasmės. Jau aštuonerius metus suteikiame savo pirkėjams galimybę taromatuose atgautą užstato sumą skirti trims patikimoms ir ilgalaikį poveikį kuriančioms organizacijoms – „Lietuvos Caritas“, „Gelbėkit vaikus“ bei Maltos ordino pagalbos tarnybai. Šią iniciatyvą palaikome ir mes patys – taromatuose sukauptą sumą padvigubiname“, – dalinasi „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas.

Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos privačių rėmėjų projektų vadovės Aistės Dalgėdaitės, gaunamos paramos dydžiui įtaką neabejotinai daro ne tik organizacijos kilmė, bet ir sezoniškumas.

„Pavyzdžiui, šventiniu laikotarpiu žmonės tampa atviresni gerumui, labiau susimąsto apie tuos, kuriems trūksta ne tik materialių dalykų, bet ir dėmesio bei šilumos. Vaikams, lankantiems vaikų dienos centrus, šventės kartais tampa sunkesniu laiku nei kitiems – kai aplink tiek kalbama apie dovanas, šeimą, jaukumą, o jiems dažnai trūksta net šilto maisto ar saugios erdvės, kur galima būti vaiku. Tuo metu mūsų veikla šiuose centruose tampa ypač svarbi – mes ne tik aprūpiname vaikus maistu ar padedame ruoštis pamokoms, kartu mes stengiamės padovanoti tai, ko negalima įdėti į dovanų maišelį – ramybę ir tikėjimą, kad jie yra svarbūs“, – priduria A. Dalgėdaitė.

Aukoti skatina organizacijų žinomumas ir atvirumas

Tyrimo rezultatai rodo, kad renkantis, kuriai organizacijai skirti paramą, lietuviams svarbiausia – skaidrumas ir patikimumas. Šiuos kriterijus kaip svarbiausius įvardijo 50 proc. apklaustųjų. Apklausos metu taip pat buvo atskleista, jog jaunesni gyventojai labiau vertina viešą organizacijų aktyvumą ir žinomumą, tai rodo, jog komunikacijos vaidmuo gali augti keičiantis kartoms ir aukojimo įpročiams.

„Mūsų patirtis rodo, kad žmonių dosnumą stipriai veikia informacijos sklaida, kai aiškiai ir atvirai komunikuojame apie pagalbos poreikį, žmonės yra linkę reaguoti ir prisidėti. Labai svarbus vaidmuo tenka organizacijos matomumui, žinomumui bei patikimumui, tai padeda užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį su gyventojais ir paskatina juos veikti“, – sako „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Laura Milčienė.

„Lietuvos Carito“ l.e.p. generalinės sekretorės Vaidos Kasulaitienės teigimu, aukojimo aktyvinimo priemonės padeda pasiekti geresnių rezultatų.

„Dažnai gerus darbus esame linkę daryti tyliai, tačiau kviečiame vietos bendruomenes drąsiai pasakoti apie vaikus, kuriuos sutinkame vaikų dienos centruose – apie jų svajones, kasdienybę, pastangas ir realias galimybes. Šie centrai suteikia vaikams iš sudėtingesnės socialinės aplinkos saugią, palaikančią erdvę augti, mokytis, atrasti savo stiprybes ir sutikti įkvepiančius suaugusiuosius. Tokia pagalba šeimoms yra ypač svarbi, nes kiekvienas vaikas nusipelno jaustis priimtas, vertingas ir turėti galimybę kurti geresnę ateitį“, – tvirtina V. Kasulaitienė.

Paaukoti vaikų dienos centrams galima 81 Lietuvoje veikiančioje „Lidl“ parduotuvėje 29 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose ir Jurbarke.