Tyrimas: nerimas dėl politinės aplinkos stabilumo yra sumažėjęs

Rudenį investuotojai verslo aplinkos pokyčius Lietuvoje vertina atsargiau ir nuosaikiau negu antrą šių metų ketvirtį, bet Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) vertė išlaikė prieš karantiną buvusį lygmenį. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ tyrimas taip pat parodė, kad į Vyriausybės ir daugumos ministerijų veiklą verslas žvelgia pozityviau negu anksčiau, o nerimas dėl politinės aplinkos stabilumo yra sumažėjęs. Tačiau augant ekonomikos tempui vis daugiau rūpesčių kelia darbo rinkos problemos.

Reguliariai atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, bendra indekso vertė ketvirtą šių metų ketvirtį siekė 1,139 iš 2 galimų.

„Antrasis karantinas nesustabdė Lietuvos ekonomikos plėtros, o įsibėgėjant pasaulinei vakcinacijai įmonėms atsivėrė didesnės perspektyvos. Pirmą pusmetį fiksuotas ryškus ekonomikos augimas ir didėjančios eksporto apimtys rodo, kad verslas sugebėjo tinkamai pasirengti naujai pandemijos bangai ir sugeba susidoroti su iššūkiais, kylančiais dėl augančių energijos kainų ar stringančių tiekimo grandinių. Judėti pirmyn šiuo metu labiausiai skatina pagrindinių prekybos partnerių ekonomikose atsigaunanti paklausa. Savo ruožtu, mažesnis nerimas dėl politinės aplinkos stabilumo leidžia kurti tvirtesnius ateities planus ir skirti daugiau energijos savo idėjoms įgyvendinti“, – sako asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Tyrimo duomenimis, 71 proc. apklaustų įmonių vadovų mano, kad atlyginimai artimiausiu laikotarpiu augs. Likusi apklaustųjų dalis mano, kad situacija išliks nepakitusi. Nė vienas iš apklaustų investuotojų nenurodo darbuotojų atlyginimus mažėsiant.

R. Valiūnas pastebi, kad politinės aplinkos stabilumas ir lūkesčiai dėl netolimos ateities šioje srityje ilgą laiką buvo vertinami labiau neigiamai, nei teigiamai, o tai smarkiai ribojo galimybes indekso vertei augti. Naujausio tyrimo duomenimis, didelė dalis apklaustųjų prieš metus įvykusius pokyčius Vyriausybėje vertina pozityviai, nors pastaruoju metu Ministrų Kabinetui tenka spręsti neeilinius iššūkius tiek šalies viduje, tiek išorėje.

Šalies politinę aplinką teigiamai vertina 45 proc. apklaustų verslo atstovų, neigiamai – 1 iš 10. Palyginus su verslo atstovų vertinimu praėjusiais metais, šiemet matomi rezultatai išties teigiami, mat iki Vyriausybės pasikeitimo politinė aplinka ir jos stabilumas keldavo nerimą trečdaliui įmonių vadovų. Pozityvūs šios srities vertinimo pokyčiai lėmė tai, kad politinės aplinkos stabilumas, kelerius metus iš eilės buvęs prasčiausiai vertinama sritimi, nebėra pagrindinis veiksnys, darantis neigiamą įtaką investuotojų pasitikėjimui verslo aplinka šalyje.

Investuotojai įvertino ir institucijų veiklą – dauguma įstaigų sulaukė geresnių atsiliepimų negu prieš metus. Geriausiai vertinamų institucijų sąrašo viršūnėje įsitvirtino Krašto apsaugos ministerija – jos darbą teigiamai vertina 73 proc. apklaustų investuotojų. Užsienio reikalų ministerijai teigiamus įvertinimus skyrė 67 proc. apklaustųjų. Tiek pat įmonių vadovų teigiamai atsiliepė ir apie Susisiekimo ministerijos veiklą. Būtent Susisiekimo ministerija buvo didžiausią teigiamą vertinimo pokytį patyrusi institucija. Jos vertinimai per metus išaugo 24 procentiniais punktais.

Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimas visiškai nepakito. Tiek dabar, tiek prieš metus, teigiamus atsiliepimus apie šios ministerijos veiklą pateikė 6 iš 10 apklaustų investuotojų.

Didelių teigiamų vertinimo pokyčių įvyko Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų vertinimuose. Su pandemijos iššūkiais besidorojanti Sveikatos apsaugos ministerija verslo atstovų vertinama geriau nei prieš metus: 20 proc. p. padaugėjo manančių, kad ministerija veikia efektyviai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veikla palankiau vertinama 21 proc. p. daugiau investuotojų. Šį ketvirtį abi ministerijos iš sąrašo apačios pakilo į vidurį.

Pažymėtina, kad Finansų ministerijos vertinimas nukrito. Trečią šių metų ketvirtį šios ministerijos veiklą teigiamai vertino 54 proc. apklaustų verslo atstovų, kai praėjusiais metais vertinimai buvo 10 proc. p. aukštesni.

Prasčiausiai vertinamos institucijos buvo Žemės ūkio ministerija (36 proc. teigiamų vertinimų) ir Seimas (38 proc. teigiamų vertinimų).

Vyriausybės darbas vertinamas geriau nei prieš metus – 56 proc. apklaustų įmonių vadovų turi teigiamą nuomonę apie Vyriausybės veiklą, tai yra 5 proc. p. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.

„Politinė aplinka investuotojams atrodo stabili, institucijų veiklos vertinimai pagerėjo, tačiau vis dar pasigendame signalų apie pokyčius švietimo ir viešojo sektoriaus srityse, taip pat – sprendimų talentų migracijos klausimu. Netolimoje ateityje permainų nematyti, o tai veikia verslo požiūrį – po šuolio antrą šių metų ketvirtį, indeksas nustojo augti. Pandemijos iššūkius įveikęs verslas vėl sugrįžta prie ilgalaikių problemų ir sričių, kurioms labiausiai reikalingi pokyčiai“, – konstatuoja „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Ji norėtų matyti pirmuosius žingsnius, nulemtus nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo ateities šalyje. R. Skyrienė pabrėžia, kad investuotojų nerimas dėl šios srities, išreiškiamas kelerius metus iš eilės, neatslūgsta. Apklausos duomenimis, du trečdaliai apklaustų įmonių vadovų yra įsitikinę, kad švietimas yra pirmoji sritis, turinti sulaukti valstybės dėmesio ir pokyčių.

Investuotojų nuomone, per pandemijos pasekmių valdymą išryškėjo viešojo sektoriaus ydos – valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti tam, jog viešasis sektorius veiktų kuo efektyviau. Šį ketvirtį beveik pusė, 48 proc. apklaustų įmonių vadovų, viešojo sektoriaus efektyvumą įvardijo vienu svarbiausiu valstybės prioritetų. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos viešasis sektorius didžiausius iššūkius patiria būtent gebėjimų ir kompetencijų srityje. Tad viešasis sektorius turėtų stiprinti talentų pritraukimą ir ugdymą.

Talentų migracija – jau ketverius metus iš eilės verslo atstovų akcentuojamas klausimas. Įmonių vadovai vis dar pasigenda aiškių sprendimų, gerinančių investicinį klimatą. Talentų migracijos veiksnys nurodomas kaip vienas iš pagrindinių, kuris skatina investuoti Lietuvoje ir čia pasilikti. Be to, investuotojai LIPI apklausoje nuolat pabrėžia, kad kvalifikuotos darbo jėgos šalyje trūksta. Dėmesio poreikį talentų migracijai pabrėžia 46 proc. investuotojų.

Per apklausą investuotojai taip pat išreiškė nuomonę dėl GPM mokesčio tarifo pajamoms, viršijančioms Sodros lubas, mažinimo nuo 32 proc. iki 27 procentų. Apklausos rezultatas parodė, kad 4 iš 5 (81 proc.) verslo atstovų sutinka, kad GPM tarifo grąžinimas į buvusį 27 proc. (įvestą iškart po mokesčių reformos), yra labai svarbus. Vos 5 proc. teigė, kad šis klausimas jiems nėra svarbus, o dar 14 proc. šia tema neturėjo nuomonės.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą vykdo asociacija „Investors‘ Forum“. Tyrimas atliktas 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais. Tyrimo metu apklausti 59 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.

ELTA