Aktualijos | 6 MIN.
Lietuvoje pastebima nauja tendencija – namuose rečiau švaistomas maistas, dažniausiai gyventojai maistą išmeta vos kartą per mėnesį. Vis dėlto, perkrautą vaišių stalą pakeitė perteklinis šaldytuvų užpildymas, atskleidė „Maisto banko“ ir „Swedbank“ tęstinio tyrimo rezultatai. Pasak specialistų, padėtį pagerintų išsiugdyti tvaresni planavimo įgūdžiai.
„Jei anksčiau matėme tendenciją, kad namų ūkiai maistą išmesdavo daug ir dažnai, pastaraisiais metais situacija kiek gerėja. Nors tendencijos nesikeičia – daugiausiai išmetama vaisių ir daržovių, tačiau mėsos ar žuvies gaminių švaistoma daug mažiau“, – teigė nevyriausybinės organizacijos „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius.
Tyrimo duomenimis, bent kartą per savaitę maistą išmeta kas penktas gyventojas – pernai šis rodiklis buvo didesnis 2 proc. punktais. Tuo metu kas devintas teigia niekad neišmetantis maisto. Kaip ir praėjusiais metais, mažiausiai maisto išmeta 60 metų amžiaus ir vyresni, taip pat gyvenantys kaimo vietovėse. Dažniausiai produktais atsikrato 18–29 metų amžiaus jaunuoliai ir didmiesčių gyventojai.
Apklausos rezultatai atskleidžia, kad šiemet lietuvių namuose dažniausiai atsikratoma daržovėmis (29 proc.), vaisiais (21 proc.), taip pat duonos ir kitais gaminiais iš grūdų (19 proc.). Tačiau dvigubai rečiau išmetama mėsa – taip daro vos 4 proc. respondentų. Mažiau švaistoma ir žuvies (1 proc.).
„Tikėtina, kad gyventojus paveikė infliacija, pabranginusi visus maisto produktus. Taip iš dalies galime paaiškinti sumažėjusias švaistymo apimtis, nes žmonės ėmė labiau branginti įsigytą maistą“, – sakė „Maisto banko“ vadovas.
Pagrindinė problema – užmaršumas, ir jis kainuoja
Maždaug kas ketvirtas pamiršta, ko turi šaldytuve, arba tiesiog nusiperka per daug maisto ir nespėja jo suvartoti – tokias pagrindines maisto švaistymo problemas atskleidžia šiais metais atliktas tyrimas. Tuo metu pernai pagrindine maisto išmetimo problema šalies gyventojai nurodė pernelyg nukrautus švenčių stalus – jų buvo net 38 proc., reikšmingai sumažėjusi iki 17 proc.
„Nuslūgus COVID-19 pandemijai, visi pasiilgo buvimo kartu, todėl natūralu, kad ir švenčių metu maisto paruošta buvo pernelyg daug, jo likdavo nesuvokiami kiekiai. Šiemet pastebima tendencija – pamirštame, ko turime šaldytuve. Akivaizdu, kad reikėtų atsakingiau jį pildyti, ir dėl to tenka atsikratyti maisto pertekliaus“, – akcentavo S. Gurevičius.
Kitomis maisto švaistymo problemomis Lietuvos gyventojai įvardija per didelį pasigaminto maisto kiekį (20 proc.), taip pat vengimą gamintis maistą iš turimų produktų (19 proc.). Beje, tai daryti vengia net kas trečias (31 proc.) vilnietis.
Švaisto, nes neplanuoja
Paklausti, su kuo jiems siejasi maisto švaistymas, 42 proc. apklaustųjų pastebi prastus pirkinių planavimo ir apsipirkimo įpročius, panašiai tiek – su pinigų švaistymu.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad prasti maisto planavimo įgūdžiai atsiliepia kone visiems šalies gyventojams.
„Ne vienerius metus pasikartojanti tendencija parodo, kad dar per mažai dėmesio skiriame tokiam svarbiam kasdieniam mūsų poreikiui pavalgyti. Perkame per daug produktų nebūdami tikri, kad juos suvalgysime, pasiduodame impulsams į parduotuves žengdami be pirkinių sąrašo. Aiškesnis, kruopštesnis planavimas ne tik sumažintų maisto švaistymo apimtis, bet ir teigiamai atsilieptų asmeniniams finansams“, – sakė J. Cvilikienė.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pastebėjo ir tai, kad maisto švaistymas gali būti susijęs su jau susiformavusiais įgūdžiais.
„Pavyzdžiui, vyresni žmonės moka taupiau, išradingiau panaudoti maisto produktus ir jų likučius, taip sumažindami patiriamą finansinę naštą. Tuo metu jaunimas, tikėtina, labiau skuba gyventi: nori patirti kuo daugiau nuotykių, intensyviau pažinti pasaulį, todėl maisto taupymui skiria mažiau dėmesio“, – pažymėjo J. Cvilikienė.
Neatsiejama nuo gamtos išteklių
Maždaug kas dešimtam Lietuvos gyventojui nesuvalgyto, nesunaudoto maisto išmetimas neatsiejamas nuo gamtos išteklių švaistymo. Didžiausia taip manančių dalis – tarp 18–29 metų amžiaus jaunuolių.
J. Cvilikienė pabrėžia, kad sąsają tarp maisto ir gamtos išteklių švaistymo suvokia tiek didmiesčių, tiek ir kaimiškų vietovių gyventojai – tai parodo šios problemos svarbą visos Lietuvos mastu.
„Tvari gyvensena, didesnis dėmesys aplinkosaugai ir su ja susijusiems socialiniams aspektams yra neatsiejama nuo tvaraus požiūrio į maistą. Jei vyresnio amžiaus gyventojams maisto taupymas yra labiau susijęs su asmeninių finansų valdymu, jaunesniems žmonėms svarbiau yra holistinis požiūris į mus supančią aplinką. Visa tai gali lemti, kad maistas bus švaistomas rečiau, o teigiamos tendencijos išliks ir ateityje“, – sakė J. Cvilikienė.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje prarandama kone 400 tūkst. tonų maisto – toks kiekis visiškai užpildytų apie 28 tūkst. vilkikų. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia, net 86 kg, jo išmetama namuose.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie maisto švaistymą „Maisto banko“ ir „Swedbank“ užsakymu 2023 metų rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausta 1 000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
etaplius TV
1
