Tyrimas: kremavimą palankiai vertina 76 procentai šalies gyventojų

Lietuvių mąstymas keičiasi – 76 proc. šalies gyventojų mirusiojo palaikų kremavimą vertina palankiai, o daugiau negu pusei gyventojų palaikų kremavimas tapo priimtinesnis nei įprastas laidojimas. Tokias palankumo kremavimui tendencijas atskleidžia šiemet Lietuvos krematoriumo užsakymu tyrimų bendrovės „BERENT Research Baltic“ atlikto tyrimo rezultatai.

Balandį atliktas tyrimas rodo, kad 60 proc. apklaustųjų kremavimas yra labiau priimtinas negu laidojimas. Tai – 14 procentinių punktų daugiau, nei rodė 2017 m. tyrimas ir gerokai daugiau nei buvo matyti pirmajame tyrime, atliktame 2008 m., kai kremavimą palankiau negu laidojimą vertino 24 proc. apklaustųjų. Bernardo Vilkelio, Lietuvos krematoriumą valdančios AB K2 vadovo, teigimu, naujausio tyrimo rezultatai nestebina – juos patvirtina kiekvienais metais augantis kremavimų skaičius.

„Kremavimas lietuviams vis labiau priimtinesnis, esame mažiau saistomi konservatyvių kanonų. Prie besikeičiančio visuomenės požiūrio daug prisideda vienintelio šalyje veikiančio Lietuvos krematoriumo specialistai, kurie daugiau nei 10 metų teikia konsultacijas, dalinasi žiniomis apie pagarbų, labiau estetišką, artimuosius mažiau traumuojantį laidojimo būdą. Be to, ryškėja poreikis net ir į paskutinę kelionę artimuosius lydėti ekologiškiau“, – įdirbio ir tyrimo rezultatus komentuoja B. Vilkelis.

Pernai buvo kremuoti 10 478 Lietuvoje mirę asmenys, 87 proc. kremavimų (9081) atlikta „Lietuvos krematoriume“. Palyginimui, 2020 m. buvo kremuoti 8257 Lietuvoje mirę asmenys, „Lietuvos krematoriume“ per šį laikotarpį buvo atlikti 7365 kremavimai. Pirmaisiais Kėdainiuose įkurto krematoriumo veiklos metais (2012 m.) buvo kremuoti 1423 palaikai.

Palankumas didėja visoje Lietuvoje

Palankumas kremavimui labiausiai augo Kaune bei mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse. Kremavimą priimtinu įvardija 83 proc. apklaustų kauniečių, 72 proc. mažesnių miestų gyventojų bei 74 proc. kaimo vietovių gyventojų.

Matomas nedidelis skirtumas amžiaus grupėse, kuriose 77 – 82 proc. jauniausios bei vidutinės amžiaus grupės žmonių palankiau vertina kremavimą, tačiau ir vyresniosios kartos atstovai palankiai priima palaikų deginimą (70 proc.).

Išlieka tendencija, jog kremavimas palankiau priimamas tarp didesnes pajamas gaunančių asmenų, mažesnis palankumas, fiksuojamas mažiausias pajamas (iki 600 Eur) gaunančių gyventojų grupėje, tačiau ir čia jis sudaro 66 proc.

Keičiasi konservatyvus požiūris

Ilgus metus konservatyviems gyventojams, laidotuves siejantiems su tradicijomis ir įpročiais, kremavimas nebuvo priimtinas. Dar 2020 m. taip galvojo 42 proc. apklaustųjų, tačiau vos per kelerius metus šių žmonių požiūris gerokai pasikeitė, šių metų apklausoje taip manančių beliko 19 procentų. Nuo palankumo kremavimui juos atbaido sudeginimo baimė, manymas, jog kremavimas siejamas su palaikų išniekinimu, religiniais įsitikinimais.

„Vis dar yra žmonių, kurie krematoriumą įsivaizduoja kaip niūrų, bauginantį pastatą, iki galo nesupranta pačios kremavimo procedūros. Todėl „Lietuvos krematoriumo“ darbuotojai konsultuoja visus, kam kyla klausimų ar abejonių dėl tokio atsisveikinimo su artimuoju būdo. Kėdainiuose esančiame krematoriume galima apsilankyti, apžiūrėti aplinką, išsiaiškinti visas dominančias detales, taip pat – pasirašyti išankstines laidojimo sutartis“, – sako B. Vilkelis.

ELTA