46 proc. Lietuvos smulkaus ir vidutinio
verslo (SVV) vadovų tikisi, kad ateinančiais metais pardavimai išliks stabilūs, 27 proc. – kad pardavimai augs, o apyvartos mažėjimą prognozuoja tik 8 proc. apklaustųjų, rodo šį rudenį tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa. Penktadalis respondentų teigė, kad dar per anksti daryti prognozes kitiems metams.
„Palyginus su šių metų pavasarį atlikta analogiška apklausa matome, kad Lietuvos SVV į ateinančius metus žvelgia panašiai ar netgi pozityviau nei į 2023-iuosius. Nors balandžio mėnesį pardavimų augimo tikėjosi daugiau nei trečdalis – 36 proc. – smulkiųjų verslininkų, tačiau buvo ir daugiau besitikinčių pajamų kritimo (14 proc.) Tikėtina, kad panašios nuotaikos išlieka todėl, kad šiemet nesulaukėme centrinių bankų sprendimo mažinti bazines palūkanų normas, tad, jeigu kaip prognozuojama, kitais metais sulauksime EURIBOR mažėjimo, didesnė dalis Lietuvos SVV suplanuos augimą“, – pranešime sakė „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
Verslininkų požiūris į augimo perspektyvas atsispindi ir jų plėtros planuose. Plėstis planuoja daugiau nei trečdalis apklaustų įmonių, 22 proc. dar nėra nusprendę dėl šio klausimo, o 44 proc. plėtros kol kas neplanuoja.
„Didžiausia plėtros stabdymo priežastimi vadovai vis dar įvardija bendrą infliaciją – ją minėjo 41 proc. apklaustųjų. Tačiau įdomu tai, kad praktiškai tiek pat vadovų – 40 proc. – kaip plėtros stabdį įvardijo ir dabartinę geopolitinę situaciją. Balandžio mėnesį šią priežastį minėjo tik penktadalis vadovų. Tokiam pokyčiui įtakos galėjo turėti spalio mėn. prasidėjęs karas tarp Izraelio ir karinės grupuotės „Hamas“, kas sukėlė nerimą dėl galimo energijos kainų pakilimo. Tačiau dabar matome, kad šio konflikto įtaka pasaulio ekonomikai ir žaliavų kainoms kol kas buvo ribota“, – sakė D. Tamašauskas.
Jis pratęsia, kad infliacijai mažėjant, kitais metais laukiama „Euribor“ kritimo. Tai reiškia, kad turėtų ne tik mažėti finansavimo kaštai, bet ir atsigauti vartotojų paklausa – tai duotų papildomos energijos įmonių pardavimų augimui bei paskatintų verslą spartinti investicijas į plėtrą bei veiklos efektyvinimą.
Palyginus su Lietuva, Latvijoje dar daugiau SVV įmonių kitais metais tikisi pardavimų augimo. Jį prognozuoja beveik trečdalis – 32 proc. – apklaustųjų. Kita vertus, Latvijoje 17 proc. SVV įmonių (dvigubai daugiau nei Lietuvoje) tikisi, kad kitais metais pardavimai mažės. Trys iš dešimties Latvijos smulkiųjų verslininkų planuoja, kad pardavimai liks stabilūs.
Plėtros galimybes Latvijos SVV vertina praktiškai taip pat, kaip ir Lietuvos smulkus verslas – 34 proc. planuoja plėtrą, 41 proc. plėstis neketina, 26 proc. – dar nežino plėtros planų. Tačiau Latvijos SVV kaip vieną pagrindinių plėtrą stabdančių priežasčių įvardija energijos ir degalų kainas (34 proc.). Lietuvoje ši priežastis aktuali buvo tik ketvirtadaliui plėtros neplanuojančių įmonių.
Santūriausiai kitų metų perspektyvas Baltijos šalyse vertina Estijos verslininkai. Ketvirtadalis jų (trigubai daugiau nei Lietuvoje) tikisi, kad ateinančiais metais jų pardavimo pajamos mažės, 35 proc. – kad jos liks stabilios, ir tik penktadalis – kad pardavimai augs.
Daugiau nei pusė Estijos smulkiųjų verslininkų (56 proc.) ateinančiais metais plėtros neplanuoja, plėstis ketina 22 proc. apklaustų estiškų įmonių. Dar tiek pat Estijos SVV vadovų teigia kol kas nežinantys kitų metų plėtros planų. Kaip ir Lietuvos SVV, Estijos įmonės pagrindinėmis plėtrą stabdančiomis priežastimis įvardina bendrą infliaciją ir dabartinės geopolitinės situacijos įtaką.
„Estijos verslininkų atsargesnį požiūrį į ateitį lemia jų šalies ekonomikos situacija. Šių metų III ketv., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., Lietuvos BVP nepakito, Latvijos – mažėjo 0,1 proc., o Estijos BVP smuko 3,9 proc. Be to, Estijos privataus sektoriaus skolos lygis yra didesnis nei Latvijoje ar Lietuvoje, tad verslui daugiau įtakos turėjo išaugusios palūkanos“, – sako D. Tamašauskas.
„Luminor“ banko užsakytą smulkaus ir vidutinio verslo vadovų nuomonės tyrimą tyrimų agentūra „Norstat“ atliko 2023 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje. Tyrimo metu kiekvienoje Baltijos šalyse apklausta po 250 vadovų, dirbančių įmonėse, kurių darbuotojų skaičius neviršija 249 žmonių.
etaplius TV
0
