Tyrimas: Kas dešimtas rūkantysis Lietuvoje rūko nelegalias cigaretes

Kas dešimtas rūkantysis Lietuvoje rūko nelegalias cigaretes, o kas ketvirtas nemato tame nieko blogo, rodo tyrimas. Anot jo, nelegalius tabako gaminius nuolat perka vyresni nei 45 metų gyventojai, o daugiausiai nelegalių cigarečių surūko vyresnio amžiaus vyrai.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimo duomenimis, per 2019 metus 10,7 proc. visų surūkytų cigarečių buvo nelegalios. Paskutinio įsigyto cigarečių pakelio apžiūros duomenimis, 9,7 proc. pakelių buvo nelegalūs.

„Prognozių buvo labai įvairių, iš kitos pusės prognozės dėl dominuojančių nelegalių cigarečių, kurios atkeliauja iš kaimyninių šalių, buvo žinomos, bet tie mastai, kiekiai, buvo įdomu pasižiūrėti, nes statistiškai tai buvo nauji dalykai“, – BNS sakė departamento vadovas Renaldas Čiužas.

„Tyrimas pirmą kartą yra apskritai atliktas ir yra nepriklausomas, nes dažniausiai tabako gamintojai savo lėšomis užsako tyrimus ir suponuodavo ne visada aiškią informaciją ir yra interesai, kurie galėtų turėti įtakos tyrimo rezultatams“, – pridūrė jis. 

Nelegalius tabako gaminius nurodė nuolat pirkę 45 metų ir vyresni, žemesnį išsilavinimą turintys, gaunantys mažesnes pajamas miestų ir kaimų gyventojai. Daugiau nelegalių cigarečių surūkė vyrai, vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinę, gaunantys mažesnes pajamas, intensyviau rūkantys miestų ir kaimų gyventojai.

38,5 proc. apklaustų rūkančiųjų nelegalių tabako gaminių įsigijimą ir vartojimą vertino neigiamai, tačiau teigė suprantantys, kodėl žmonės taip elgiasi.

Renkant tuščius cigarečių pakelius nustatyta, kad 31,5 proc. rastų pakelių buvo neapskaityti ir skirti ne Lietuvos rinkai. Daugiausiai jų rasta Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, mažiausiai – Tauragės, Telšių ir Klaipėdos apskrityse.

Daugiau neapskaitytų pakelių rasta Lietuvos pasienio savivaldybėse. Didžioji dalis (81,8 proc.) jų priklausė Gardino tabako fabrike „Neman“ gaminamiems „Premier“, „Minsk“, „Fest“ ir NZ prekės ženklams.

Pasak R. Čiužo, siekiant mažinti nelegalių cigarečių rūkymą, pirmiausia reikia kreipti dėmesį į švietimą ir supratimą apie žalą tiek sveikatai, tiek šalies ekonomikai.

„Natūralu, mūsų departamentas suinteresuotas, kad žmonės kuo mažiau rūkytų ir būtų sveikesni, bet jeigu jau rūko, galbūt bent rūkytų cigaretes, kurios įvežamos legaliai, nes nuo to yra mokami mokesčiai ir valstybė remia sveikatos sistemą, kuri padeda tiems, kuri po to dėl rūkymo turi tam tikrų ligų. Tai tas ratas ir sukasi taip“, – sakė R. Čiužas.

Premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas sakė, jog dėl konkrečių priemonių bus tariamasi Vyriausybės šešėlio mažinimo komisijoje, tačiau svarbiausia, ant jo – visuomenės įsitraukimas. 

„Yra kompleksinės priemonės – teisėsauga dirba savo darbą, Mokesčių inspekcija – savo, sveikatos priežiūros įstaigos irgi savo, ir aišku labai svarbus dalykas yra visuomenės švietimas ir informavimas apie tai, nepakantumo šešėliui ir kontrabandinėms prekėms skatinimas, sveiko gyvenimo būdo propagavimas“, – BNS sakė K. Lančinskas.

Iš viso ištirta arti 6 tūkst. pakelių, surinktų Lietuvoje 30-yje miestų ir 35-iuose miesteliuose. Šio tyrimo duomenis mokslininkai toliau analizuoja bendradarbiaudami su užsienio šalių ekspertais. Siekiama įvertinti turistų, apsipirkimo neapmuitintų prekių parduotuvėse, apsipirkimo kitose šalyse, kur tabako gaminiai pigesni, galimą įtaką tyrimo rezultatams.

Tyrimas atliktas 2019 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, taikant du metodus – pakelių apžiūrą apklausiant rūkančiuosius ir tuščių cigarečių pakelių tyrimą. Per pirmąjį tyrimą mokslininkai apklausė virš tūkstančio rūkančių asmenų, respondentų prašyta parodyti paskutinį įsigytą cigarečių pakelį ar bent jau jį apibūdinti.

Pabrėžiama, jog neapskaitytų tabako gaminių dalis rinkoje gali būti įvertinta tik apytiksliai.

BNS