Tyrimas: karantinas priminė žmonėms bendravimo svarbą

Vasarą atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa atskleidė kaimynystės svarbą. Kas antras šalies gyventojas pirmosios karantino bangos metu stengėsi palaikyti draugiškus santykius su šalia gyvenančiais kaimynais.

Minint Tarptautinę tolerancijos dieną Simona Savickaitė, įgyvendinanti projektus, susijusius su bendruomeniškumo skatinimu, dalijasi įžvalgomis, kodėl krizės akivaizdoje žmonės yra labiau linkę atsigręžti vieni į kitus, pamiršti kitoniškumą ir tarpusavio skirtumus.

Bendravimui pasitelkė kūrybą

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos atstovės S. Savickaitės teigimu, esant suvaržymams, daugumai žmonių trūko įprasto tarpusavio bendravimo, tad jie patyrė sukrečiančią psichologinę būseną – poreikį priklausyti kuriai nors socialinei grupei. Karantino metu namie „uždaryti“ žmonės pamatė, kas jiems svarbu ir ėmė galvoti ne tik apie save, bet ir apie šalia gyvenančius kaimynus.

„Itin gražios iniciatyvos pasirodė daugiaaukščių skelbimų lentose, kai kaimynai skelbėsi, jog gali padėti rizikos grupėje esantiems žmonėms parnešti maisto ar vaistų, kiti – dovanojo apsauginių veido kaukių“, – komentuoja S. Savickaitė.

Išryškėjo ir kitas poreikis – palaikyti vienas kito „bendrą dvasią“, kad neliūdėtume, nenukabintume nosies, žvelgtume optimistiškai. Tokiam palaikymui, anot pašnekovės, kaimynai pasitelkė kūrybą ir išmonę.

„Žmonės sugalvojo būdų džiuginti šalia gyvenančiuosius – skaitė poeziją savo kieme, koncertavo ar rodė filmus. Gimė itin gražių iniciatyvų, skatinančių bendruomeniškumą ir didžiavimąsi savo gyvenamąja vieta“, – pasakoja S. Savickaitė.

Padaugėjo kiemų švenčių

Pasak S. Savickaitės, šiuolaikiniam žmogui priklausymas bendruomenei yra labai svarbus gyvenimo kokybės atributas, kuris dėl įtempto gyvenimo ritmo dažnai būna prislopintas ar užmirštas.

„Žmogus  pagal prigimtį yra sociali būtybė, tad nuoširdus ir betarpiškas bendravimas jam yra būtinybė, tačiau dažniausiai dėl įvairių darbų ar veiklų tai yra „atidedama į šalį“. Karantinas priminė žmonėms bendravimo svarbą. Pasibaigus pirmajam karantinui bendruomeniškumas tarp kaimynų itin išaugo – šiais metais kaip niekada buvo švenčiama itin daug kiemų švenčių ir organizuojami įvairūs kiemų susibūrimai“, – pastebi pašnekovė.

S. Savickaitė priduria, kad priklausymas bendruomenei labai stipriai veikia žmonių emocinę būklę: „Kiek esu kalbėjusi su žmonėmis, labiausiai gyvenimo pilnatvę jaučia tie, kurie priklauso vienai ar kelioms bendruomenėms. Jose žmogus jaučiasi reikalingas, realizuoja save ir yra apsuptas bendraminčių“.

Įtraukia ir socialinių būstų gyventojus

Aktyvi ir įtraukianti kaimynystė yra vienas iš pavyzdžių, kai žmonės susiburia, jaučiasi atsakingi vieni už kitus, dalijasi idėjomis dėl bendros gerovės ar tiesiog ištiesia pagalbos ranką nutikus nelaimei, pamiršdami kitoniškumus. Pašnekovė mini, kad jai pačiai teko stebėti, kaip įvairios kaimynų iniciatyvos įtraukia pasyvesnius kaimynus: socialinio būsto gyventojus, neįgaliuosius, senolius, daugiavaikes šeimas.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 16–26 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.

CPVA šiuo metu įgyvendina komunikacijos kampaniją „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs. Susipažinkime“. Projekto tikslas – skatinti visuomenės toleranciją socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų atžvilgiu. Projektas finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

2019 m. duomenimis, Lietuvoje socialinio būsto laukė daugiau kaip 10 tūkst. šeimų. Socialiniame būste gyveno daugiau kaip 11 tūkst. šeimų ar asmenų. ES investicijų pagalba kasmet perkami ir remontuojami socialiniai būstai visoje Lietuvoje.

ELTA