Tyrimas: energinis efektyvumas gyventojams yra svarbiau nei būsto vieta

Beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų svarbiausiu kriterijumi renkantis būstą nurodo jo energinį efektyvumą, atskleidžia SEB banko iniciatyva atlikta gyventojų apklausa. Visgi trečdalis tyrimo dalyvių pripažįsta, kad nėra svarstę apie investicijas, kurios padėtų sumažinti sąskaitas už šildymą.

„Pastaraisiais metais dešimtys tūkstančių namų ūkių įsirengė saulės elektrines. Iš savo statistinių duomenų pastebime, kad teikiame vis daugiau vartojimo paskolų šilumos siurbliams įsirengti. Tai tik pora pavyzdžių, rodančių, kad gyventojai stengiasi gerinti savo būsto energinį efektyvumą“, – išplatintame pranešime cituojama SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Anot jos, tyrimo duomenimis, šiuo metu energinį efektyvumą gyventojai laiko svarbiausiu nuosavo būsto kriterijumi, svarbesniu už būsto vietą konkrečiame rajone ar žalią, tvarkingą aplinką.

Žaluma – svarbiau negu patogi vieta

Žalia, tvarkinga būsto aplinka tarp svarbiausių kriterijų užėmė antrą vietą. Ją nurodė 44 proc. visų respondentų. Būsto vietos svarbą išskyrė 41 proc. apklaustųjų.

Kiti gyventojams aktualūs nuosavo būsto kriterijai – galimybė lengvai pasiekti parduotuves ir prekybos centrus bei laisvai prie namų pasistatyti automobilį – surinko atitinkamai 39 ir 34 procentus balsų.

Apklausos duomenimis, žaliosios erdvės labiau rūpėjo moterims (47 proc.) negu vyrams (40 proc.). Taip pat moterys labiau negu vyrai savo atsakymuose akcentavo viešosios infrastruktūros poreikį – didesnę reikšmę teikė viešojo transporto tinklo artumui, galimybei lengvai pasiekti mokyklas ir vaikų darželius.

Trečdalis investuoti negalvoja

Nors būsto energinį efektyvumą svarbiausiu kriterijumi laiko kas antras gyventojas, trečdalis pripažįsta niekada negalvoję į tai papildomai investuoti arba naudoti alternatyvius energijos šaltinius – saulės, vėjo, geoterminę energiją.

Tam, kad sąskaitos už šildymą būtų mažesnės, tyrimo duomenimis, investuoti iki 5 proc. būsto kainos sutiktų 17 proc. apklaustųjų, iki 10 proc. kainos – 21 proc. apklaustųjų.

Kas penktas respondentas (19 proc.) atsakė, kad už galimybę naudotis atsinaujinančiaisiais ištekliais sutiktų papildomai sumokėti iki 10 proc. būsto kainos. Tokia pat dalis asmenų teigė, kad galėtų investuoti iki 5 procentų.

Sprendimą papildomai investuoti į tvarius energetikos sprendimus labiausiai palaikė žmonės, nurodę, kad gyvena nuosavame būste, kuriam įsigyti yra gavę ir šiuo metu grąžina paskolą.

Šių metų kovą SEB banko užsakymu apklausą atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1 000 asmenų nuo 18 iki 74 metų.