Tyrimas: dauguma pacientų vaistinėse ieško jiems įprastų kompensuojamųjų vaistų

Dauguma pacientų jau eidami į vaistinę žino, kokio vaisto pageidauja, o didžioji dalis jų turi savo nuolat vartojamus vaistus. Tai rodo penktadienį pristatyto Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) iniciatyva atlikto gyventojų nuomonės tyrimo „Kompensuojamųjų vaistų vartojimo įpročiai“ rezultatai. 

LVA pirmininkė Elena Kvedarienė teigia, kad pacientai yra už laisvę rinktis, jie turi savo vaistą, prie kurio priprato ir kurį rekomendavo gydytojas, o kaina nėra pagrindinis jų pasirinkimą lemiantis faktorius.

„Net 90 proc. pacientų turi savo vaistą, jį vartoja nuolat ir nekeičia jo į kitą. Net 9 iš 10 pacientų eidami į vaistinę žino, kokį vaistą vartos“, - penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Kvedarienė. 

Tyrimas atskleidžia, kad gyventojų apsisprendimą, kokius vaistus pirkti, dažniausiai nulemia gydytojų rekomendacijos. Taip teigė 65 proc. apklaustųjų. Savo ruožtu vaisto kainą, kaip svarbiausią veiksnį pasirinkimui, nurodė 12 proc., o vaistininko patarimus - 7 proc. žmonių.

Vaistininkui pasiūlius įsigyti vaistų su mažiausia priemoka, dauguma apklaustųjų (65 proc.) apsidžiaugia rekomendacija, bet nebūtinai pakeičia nuolat perkamą vaistą į kitą. Vaistus su mažiausia priemoka iš siūlomų pasirenka tik 6 proc. apklaustų gyventojų. 17 proc. pirkėjų rekomendacijas išklauso, tačiau perka įprastus vaistus.

„Pasiteiravome, kaip žmonės elgtųsi, jeigu vaistai būtų nebekompensuojami. 24 proc. apklaustųjų sakė, kad pirktų tuos pačius vaistus, net jeigu jie būtų išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, t. y. jeigu tektų mokėti visą kainą ir su visu 21 proc. PVM“, - kalbėjo E. Kvedarienė. 

Vaisto kilmės šalis iš tiesų svarbi 36 proc. gyventojų. Jei galėtų rinktis, kur pagamintus vaistus jie norėtų pirkti, didžioji dalis (56 proc.) rinktųsi pagamintus Europoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė atkreipia dėmesį, kad gyventojams vis dėlto rūpi ir vaistų kaina.

„Iš to tyrimo matome, kad SAM eina teisingu keliu, pacientai nori žinoti, kokius vaistus perka, nori mokėti mažiau. 65 proc. pacientų apsidžiaugia, kai vaistininkas pasiūlo žemesnę kainą. Taip pat dauguma atsakė, kad jeigu jų vartojamas vaistas būtų išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, jie ieškotų alternatyvų ir įsigytų kitą kompensuojamą tokį patį vaistą kito gamintojo“, - sakė G. Krukienė, pasak kurios pastaroji dalis gyventojų turėtų augti, kai pacientai gaus daugiau žinių, o ministerija numačiusi viešinti informaciją apie generinius vaistus, kad jie gaminami pagal europinius reikalavimus ir kad nenusileidžia kokybe originaliems vaistams.

Pasak G. Krukienės, šiuo metu kompensuojamųjų vaistų kainyne yra labai daug vaistų, kurių patentas pasibaigęs, ir jų kainos neadekvačiai didelės, nors yra pasirinkimo galimybė ir yra tokių pačių generinių vaistų. Ministerijos tikslas yra sumažinti vaistų kainas ir tai bus daroma nuosekliai.

„Mūsų pacientų vartojimo įpročiai tokie specifiniai, įpratę vartoti originalius vaistus, nors Vakarų Europos šalys ir kitos valstybės įsigyja generinius vaistus ir kiekvienos valstybės uždavinys, kad jie būtų kuo plačiau vartojami ir būtų taupomos tiek paciento, tiek valstybės lėšos. Ministerijos tikslas, kad seniai esančių vaistų rinkoje kainos būtų mažos ir pacientai už juos mokėtų mažai, o tie, kurie yra nauji, brangūs ir turi pridėtinę terapinę naudą, būtų kompensuojami“, - sakė G. Krukienė.

Kaip žinoma, yra nustatyta, kad kompensuojamųjų vaistų kainynai būtų rengiami keturis kartus per metus, nors iki šiol tai buvo daroma vieną kartą per metus. Anot G. Krukienės, gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje bus patvirtintas kainynas dar pagal senąją tvarką, savo ruožtu jau pagal naująją tvarką kainynas bus rengiamas rugsėjo viduryje. Planuojama, kad jis bus patvirtintas pagal visiškai kitą kompensuojamųjų vaistų skaičiavimo principą. 

„Ta tvarka bus daug paprastesnė, suprantamesnė, tikimės, kad bus taupomos ir valstybės lėšos ir pacientų priemokos bus minimalios, nebus vaistų su labai didelėmis priemokomis“, - penktadienį sakė G. Krukienė. 

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė pažymi, kad pacientams turi būti sudarytos sąlygos įsigyti kompensuojamą vaistą su mažiausia priemoka, o ir patys pacientai kviečiami pasinaudoti galimybėmis įsigyti vaistą nepermokant.

„VLK yra atlikusi tyrimus 2015-2016 metais ir jie, kaip ir šis tyrimas, rodo, kad pacientas pirmiausia remiasi gydytojo rekomendacijomis. Tačiau antroje vietoje yra vaistininko rekomendacija. Ir jeigu būtų kalbama ir ateityje, kad generinių vaistų kokybė, jų efektyvumas yra lygiavertis originaliems vaistams, tai pacientai yra linkę pasirinkti pigesnį vaistą. Likusias sumas išleistų, pvz., maistui“, - sakė I. Medžiauskaitė. 

Pasak VLK atstovės, vaistininkas privalo monitoriuje parodyti visus turimus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų kompensuojamuosius vaistus ir pirmiausia pasiūlyti įsigyti tą kompensuojamąjį vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. Jei tokio pat vaisto su mažesne priemoka vaistinėje nėra, vaistininkas turi per kelias dienas tokį vaistą užsakyti.

Reprezentacinį gyventojų nuomonės tyrimą Lietuvos vaistinių asociacijos užsakymu gegužės mėnesį atliko UAB „Synopticom“. Tyrimo metu buvo apklausti per 1 000 gyventojų, pusė iš jų sergantys lėtinėmis ligomis, kurių gydymui nuolat vartojami kompensuojamieji vaistai.    

ELTA