Aktualijos | 3 MIN.
Visuomenės tyrimas apie Lietuvos gyventojų įpročius rodo, kad lietuviai valgo daugiau mėsos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tačiau dauguma jų norėtų į mitybą įtraukti daugiau augalinio maisto, teigiama organizacijos „Gyvi gali“ pranešime žiniasklaidai.
Organizacijos „Gyvi gali“ inicijuoto „Spinter“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mėsą vartoja 4 kartus per savaitę ir dažniau.
„(...) PSO rekomenduoja mėsą vartoti ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę. Tačiau tyrimas rodo, kad beveik 60 proc. lietuvių rekomendacijomis nesivadovauja. Net 16 proc. apklaustųjų mėsą vartoja kiekvieną dieną“, – teigia torganizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.
Nors mėsą lietuviai vartoja gausiai, beveik pusė apklaustųjų norėtų keisti gyvūninius produktus į augalinius esant plačiam pasirinkimui ir prieinamai kainai, rašoma pranešime.
Augalinės mitybos populiarinimui, gyventojų įsitikinimu, labiausiai trukdo aukštos tokių produktų kainos ir mažas pasirinkimas. Trečdalis apklaustųjų pageidautų lengvatų augalinio maisto gamintojams ir prekybininkams.
„Tyrimas taip pat parodė, kad pusė šalies gyventojų mano, kad valdžia turėtų sąmoningai ir kryptingai skatinti augalinio maisto naudojimą Lietuvoje (...)“, – sako M. Šermukšnė.
Nors mėsos Lietuvos gyventojai vartoja per daug, gyvulininkystės žala klimatui jiems yra pažįstama. Tyrimas rodo, kad pagrindinėmis problemomis, kurias kelia gyvulininkystė, gyventojų nuomone, yra miškų ir bioįvairovės naikinimas, oro tarša dėl metano dujų ir vandens resursų eikvojimas. Mažesnė dalis apklaustųjų mini dirvožemio degradaciją ir augalinių produktų eikvojimą.
„Gyvulininkystė atsakinga už maždaug 16–18 proc. visų išmetamųjų dujų, be to, fermos teršia aplinką ir gruntinius vandenis. Tam, kad būtų išauginamas maistas gyvūnams arba įrengtos ganyklos, sparčiai kertami miškai. Gyvūnų auginimas reikalauja daugybės resursų: vandens, grūdų ir žemės plotų“, – pažymima pranešime.
Anot M. Šermukšnės, per didelis mėsos vartojimas veikia ne tik gamtą, bet ir pasaulio žmonių sveikatą: „Mokslininkai vis dažniau prabyla apie ligas, kurias lemia gausus mėsos vartojimas: širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas, sergamumas, taip pat įvairių pandemijų išplitimas.“
Pasak jos, dabartinė maisto gamybos sistema nėra palanki pasauliui. Jeigu norime pasiekti užsibrėžtus klimato kaitos sustabdymo tikslus – būtina vartoti mažiau mėsos: „Nesakau, kad visi turėtų staiga tapti veganais ar vegetarais, tačiau Vakarų valstybės suvartoja kur kas daugiau mėsos nei yra rekomenduojama. Jeigu eikvosime resursus tokiu greičiu kaip dabar – Žemės scenarijus išties liūdnas.“
etaplius TV
0
