Tyrimas atskleidė: moterims karjeros siekti trukdo ne šeima, o pasitikėjimo savimi trūkumas

Beveik pusė (42 proc.) Lietuvos moterų net nesvarstytų galimybės kandidatuoti į atsilaisvinusią tiesioginio vadovo poziciją. Tarp vyrų tokių „kuklių“ darbuotojų – tik šiek tiek daugiau nei trečdalis (34 proc.). Lietuviai apskritai retai prašo pakelti atlyginimą, tačiau moterys tą daro gerokai rečiau nei vyrai, rodo „Go Forward Academy“, moterų lyderystės akademijos užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas.

„Pribloškia tai, kad beveik pusė Lietuvos moterų apie karjeros galimybes net nesusimąsto. Klausiamos, ar teiktų kandidatūrą, jei atsilaisvintų tiesioginio vadovo pozicija – moterų net nesvarstysiančių tokios karjeros galimybės yra net 8 proc. punktais daugiau nei vyrų grupėje. Tai statistiškai reikšmingas skirtumas, patvirtinantis tai, ką instinktyviai tarsi ir taip jaučiame – vyrai apie karjerą mąsto drąsiau“, – sako Ignas Zokas, tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas.

Klausiamos apie priežastis, kodėl neteiktų savo kandidatūros į aukštesnes pareigas, 57 proc. karjeros siekti nenorinčių moterų nurodo neturinčios vadovavimui būtinų savybių. Vyrų grupėje taip manančių gerokai mažiau – tik 42 proc. Tačiau kiek daugiau moterų geriau vertina savo profesines žinias – 45 proc. mano neturinčios pakankamai profesinių žinių, vyrų grupėje tokių – 51 proc. Šeima, kaip kliūtis karjeros siekimui nėra tokia vyraujanti, kaip galėtų pasirodyti – tik kas septinta moteris (13 proc.) ir kas šešioliktas vyras (6 proc.) nurodo, kad atsisakytų atsivėrusios karjeros galimybės dėl to, jog nukentėtų šeima. Vadinasi kiti faktoriai yra netgi svarbesni priimant sprendimą dėl tolesnės karjeros.

„Kitas svarbus momentas – atlyginimas. Nepaisant to, kad Lietuvoje ir nemažai diskutuojama mažų atlyginimų tema, pakelti algą lietuviai vis dar prašo labai vangiai: du trečdaliai respondentų teigia pastaruoju metu atlyginimo padidinimo neprašę. Vis tik moterys didesnės algos prašo statistiškai reikšmingai rečiau nei vyrai – tik penktadalis moterų ir beveik trečdalis vyrų, atitinkamai 22 proc. ir 29 proc.”, – teigia sociologas.

„Ieškodami „stiklinių lubų“ įveikimo rakto, atlikome išties įdomų ir gana neįprastą tyrimą. Iš esmės atlikome net dvi apklausas: pirma, apklausėme 1000 respondentų visoje Lietuvoje, tiek vyrus, tiek moteris, antra, apklausos anketą taip pat užpildė beveik 100 „Go Forward Academy“ aktyvių moterų, lyderių ir vadovių bendruomenė. Taip galėjome palyginti net trijų grupių – moterų, vyrų ir moterų vadovių – rezultatus“, – pasakoja Jurga Tapinienė, moterų lyderystės akademijos „Go Forward Academy“ valdybos pirmininkė.

Pasak J. Tapinienės, „pavyzdžiui, moterų lyderių grupėje beveik 90 proc. respondenčių įsitikinusios, kad pasitikėjimas savimi padėjo kilti karjeros laiptais. Ne kompetencija, ne kažkokios ypatingos charakterio savybės, ne šeimos ar artimųjų palaikymas ar kitos svarbios aplinkybės, tačiau būtent tokia „minkštoji“ savybė, kaip pasitikėjimas savimi, pačių moterų lyderių teigimu yra viena tų esminių savybių, atveriančių kelią į sėkmingą karjerą. Vadinasi, būdų ieškoti, kaip mažinti lyčių nelygybę ieškoti reikia būtent šioje vietoje?“

„Analizuojant pajamų nelygybės, santykinai menko vadovių moterų skaičiaus priežastis, vienareikšmiškai išryškėja vienas moteris nuo vyrų skiriantis veiksnys – mes paprasčiausiai nedrįstame paprašyti didesnio atlyginimo, geresnių darbo sąlygų ar daugiau atsakomybių suteikiančių pareigų. Vadinasi problema yra pasitikėjimo savimi deficitas, ne kokios nors objektyvios priežastys, kaip nepakankama moterų kompetencija ar įsipareigojimai šeimai“, – įsitikinusi „Go Forward Academy“ sumanytoja.