Tyrimas atskleidė: lietuvių noras būti verslininkais – didžiausias Europoje

Lietuvių noras būti verslininkais – didžiausias Europoje, o pasaulio mastu pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik penkios šalys. Tačiau Lietuva išsiskiria ir pagal didžiausią atotrūkį tarp žmonų noro pradėti verslą bei pasitikėjimo savo sugebėjimais ir įgūdžiais tuo užsiimti, rodo pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2018.

Remiantis pasaulinio verslumo tyrimo AGER (angl. Amway Global Enterpreneurship Report) 2018 m. duomenimis, 76 proc. lietuvių nuosavą verslą įvardijo kaip trokštamą karjeros pasiekimą. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja Europoje. Bendras Europos vidurkis pagal norą pradėti kurti nuosavą verslą – 41 proc. Lietuva pagal šį vertinimo kriterijų yra artimesnė Lotynų Amerikos (73 proc.) ir Azijos (69 proc.) šalims. Labiau nei lietuviai nuosavo verslo trokšta tik Vietnamo, Indijos, Kinijos, Kolumbijos ir Malaizijos gyventojai, o už Lietuvos rikiuojasi Meksika ir Pietų Afrikos Respublika.

„Nors ne vienerius metus atliekamo AGER tyrimo duomenys ir verslumo klimatą matuojantis AESI (Amway Enterpreneurship Spirit Index) indeksas rodo, kad bendras požiūris į verslumą Lietuvoje itin pozityvus, tačiau tik 33 proc. lietuvių pasitiki savo įgūdžiais ir gebėjimais sukurti bei valdyti verslą. Be to, šis rodiklis nuolat mažėja – per metus pasitikėjimas sumenko 9 proc. punktais“, – Amerikos prekybos rūmų (angl. AmCham Lithuania) organizuotame verslumo renginyje tyrimą komentavo MRU profesorius dr. Tadas Limba.

Iš visų 44 tyrime dalyvavusių pasaulio šalių, Lietuvoje skirtumas tarp gyventojų noro turėti ir kurti verslą bei pasitikėjimo savo galimybėmis – didžiausias, net 43 proc. Šis atotrūkis didelis visose grupėse: pagal lytį, pagal amžių ir išsilavinimą.

„Pagrindinė šio atotrūkio priežastis Lietuvoje galėtų būti didelė socialinė atskirtis. Nors bendrai vertinant, ekonomika Lietuvoje vystosi ir jos plėtros tendencijos pasauliniu mastu vertinamos pozityviai, tačiau socialinės atskirties problema mūsų šalyje yra labai akivaizdi. Turime pripažinti, kad nemaža Lietuvos gyventojų dalis vis dar gyvena skurde, todėl būtent šiai visuomenės daliai nuosavo verslo sukūrimas, jo įgyvendinimas bei plėtra gali atrodyti kaip sėkmės formulė. Kita priežastis gali būti verslumo švietimo strategijos vientisumo stoka, nes ji turėtų būti integruota nuo pat pradinių mokyklos klasių, ypač akcentuojant neformalųjį ugdymą“, – teigė T. Limba.

Sudėtingiausia – verslą administruoti

2018 m. AGER tyrimo duomenys rodo, kad pradedant verslą lietuviams labiausiai reikėtų pagalbos jį administruojant – tvarkantis su finansų srautais, mokesčiais, teisiniu reguliavimu (tai nurodo 36 proc. respondentų).

Dviem iš trijų lietuvių atrodo, kad administracinis reguliavimas yra painus, o nustatytų taisyklių laikytis sudėtinga. Be to, tik 32 proc. respondentų mano, kad būtų lengva susitvarkyti su mokesčiais. Maždaug trečdaliui respondentų atrodo, kad Lietuvos ekonominė padėtis nepalanki verslui.

„Padėtis labai panaši ir Latvijoje, be to, nedaug skiriasi nuo Europos ir pasaulio vidurkio. Tačiau, pavyzdžiui, Estijoje beveik pusė respondentų mokestinę sritį nurodo kaip „suvaldomą“, ekonominę šalies situaciją laiko palankia verslui ir beveik 60 proc. gyventojų mano, kad verslą reglamentuojanti įstatyminė bazė yra aiški, o įstatymų laikytis nėra sudėtinga. Žinoma, tai gali lemti, kad gerosios patirties estai daugiau semiasi ne iš kitų Baltijos valstybių, bet iš pažangią ekonominę politiką vykdančių skandinavų“, – tyrimo rezultatus komentavo ekspertas.

Tyrimo rezultatai rodo, jog šalyse, kur didžioji dalis gyventojų mokesčius laiko įgyvendinamu įsipareigojimu, o įstatyminę bazę įvardina kaip aiškią, tokią, kurios paprasta laikytis – tose šalyse didelis noras turėti verslą yra lydimas didelio pasitikėjimo savo sugebėjimais ir įgūdžiais tuo užsiimti (pvz. Kinija, Kanada, Indija, Malaizija, Vietnamas).

„Dažniausias pradedančiųjų verslą klausimas Lietuvoje yra tinkamiausios verslo formos pasirinkimas: ar mano veiklai pakaks individualios veiklos pažymėjimo, o gal reikalingas juridinis asmuo? Kuo skiriasi mokesčiai? Administracinės naštos nėra tuo atveju, jeigu būsima veikla yra darbas biure ir prie kompiuterio, pvz., konsultacijos ar IT paslaugos, tuomet verslą pradėti tikrai labai lengva. Tačiau, jeigu mano verslui reikalingi leidimai ar licencijos, tuomet reikalavimai tikrai yra sudėtingi ir gali būti painūs. Atitinkamai ir šių procedūrų sutvarkymas užtrunka, o kur dar korupcijos rizika. Matyt, kad dėl to dalis respondentų mano, kad Lietuva – nepalanki šalis verslui“ – teigia „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas.

Kapitalo pritraukimas – ne problema

Naujausias AGER tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviams mažiausia problema pradedant verslą atrodo kapitalo pritraukimas – šioje srityje pagalba praverstų tik 12 proc. respondentų. Beveik pusė apklaustų lietuvių atsakė, kad žino, kaip gauti pinigų savo verslo idėjai.

„Tai, kad mažai daliai lietuvių atrodo, kad jiems reikia pagalbos pritraukiant kapitalą verslo plėtrai, gali reikšti, jog respondentai nėra realiai susidūrę su verslu ir jiems trūksta žinių, susijusių su finansų valdymo pradžiamoksliu. Jeigu norintis verslą pradėti asmuo galvoja, kad normalaus verslo plano parengimui nereikalinga profesionalaus konsultanto pagalba arba tokio pobūdžio pagalba yra atliekama visiškai neatlygintinai, tai tik parodo, kad tokiam žmogui trūksta finansų valdymo supratimo ir tam reikiamų žinių“, – sako T. Limba.

Kita vertus, lietuvių požiūris į technologijų prieinamumą yra labai panašus kaip ir Latvijoje (Lietuvoje: 54 proc., Latvijoje: 55 proc.). Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo pakankamai pozityvu – respondentai mano, kad jų šalyje yra pakankamai gerai prieinamos technologijos, leidžiančios lengviau pradėti ir vykdyti verslą. Vis dėlto šis vertinimo rodiklis yra gerokai mažesnis nei Estijoje (68 proc.) arba, pavyzdžiui, Danijoje (77 proc.).

„Paprastai Lietuvos verslininkai verslo pradžioje neinvestuoja į sudėtingas technologijas, informacines ir verslo valdymo sistemas, jeigu tai nėra susiję su galutinio produkto kūrimu. Kur kas didesnis poreikis investuoti į informacines technologijas ir specialius įrengimus kyla verslui augant ir tai yra viena iš konkurencingumo sąlygų. Tam nemažai įtakos turi finansinių priemonių prieinamumas, todėl galima teigti, kad Lietuvos verslas tam turi tinkamas sąlygas, o jomis pasinaudoję tampa sėkmingiausiais pavyzdžiais. Ir tokių Lietuvoje tikrai turime“, – komentuoja G. Morkūnas.

Lietuviai rodo didelį potencialą

Pozityvi žinia yra ta, kad lietuviai pasitiki savo gebėjimais išplėtoti verslo idėją, turi pakankamai stiprią socialinę paramą – draugų ir šeimos palaikymą, yra tolerantiški rizikai, pasižymi pakankamai stipriu atsidavimu norimai veiklai. Tą parodo faktas, kad, AGER 2018 tyrimo duomenimis, net 88 proc. Lietuvos respondentų mano, jog sulauktų šeimos ir draugų palaikymo jei kurtų verslą. Taip pat lietuviai jaučiasi pasiryžę įsipareigoti – net 85 proc. respondentų pasiruošę aukoti savo laisvalaikį verslo idėjos įgyvendinimui. Net 74 proc. respondentų negąsdina ir nesėkmės rizika, o 73 proc. lietuvių mano, kad gali generuoti verslo idėjas. Pagal šiuos rodiklius Lietuva stipriai viršija Europos vidurkį ir yra artimesnė JAV bei Kanados vidurkiui.