Tyrimas atskleidė, apie kokius butus svajoja lietuviai

Daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) Lietuvos gyventojų įsigydami naują butą norėtų rinktis būstą su pilna apdaila. Iš jų kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) svajonių butu įvardijo ne tik įrengtą, bet ir baldais apstatytą būstą – tokį, į kurį galima iš karto keltis gyventi.

Tokius lietuvių poreikius atskleidė vienos didžiausių šalyje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Jos rezultatai taip pat atskleidžia, kad beveik trečdalis (29 proc.) respondentų norėtų pirkti visiškai neįrengtą arba tik iš dalies įrengtą naują butą.

Kliautųsi profesionalais

Apklausos rezultatai rodo, kad respondentai, kurie norėtų įsirengti savo svajonių butą patys, vis tiek šiems darbams samdytų architektus ir interjero dizainerius – daugiau nei trečdalis (38 proc.) apklaustųjų pažymėjo, kad juos rinktųsi visiems darbams, dar 30 proc. – bent daliai darbų.

Įdomu tai, kad vyrai dažniau imtųsi butą įsirengti patys, o moterys labiau linkusios pasikliauti architektų ar dizainerių patarimais. Specialistų pagalbą taip pat dažniau rinktųsi miestų gyventojai, aukščiausią išsilavinimą turintys lietuviai.

„Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas sako, kad pagrindinės priežastys, lemiančios tokius pirkėjų pasirinkimus, yra trys: sutaupytas laikas, kokybės bei garantijų užsitikrinimas ir finansinis patikimumas.

„NT vystytojų veiksmai atliepia socialines realijas – ekonominė padėtis šalyje gerėja taip pat ir dėl to, kad žmonės vis daugiau dirba. Todėl jie pradeda labiau vertinti savo laisvą laiką, o būsto įrengimo darbus yra labiau linkę patikėti savo srities profesionalams“, – teigia M. Umbrasas.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka pastebi, kad kitokia situacija susiklosčiusi aukštesnės klasės būsto rinkoje.

„Išimtis – prestižinės ir aukštesnės klasės būsto rinka, kurioje pirkėjai dažnai turi ypatingų poreikių, individualių reikalavimų savo gyvenamosios erdvės interjerui, todėl dažniausiai jiems standartizuoti sprendimai netinka“, – teigia A. Šapoka.

Pasaulinė tendencija

Anot M. Umbraso, perkantys aukštesnės klasės būstą vilniečiai dažniausiai mažiau jautrūs laiko klausimui, bet kliaunasi specialistų patarimais ieškodami originalių, išskirtinių interjero sprendimų, todėl renkasi butus su bazine apdaila, o tolesnius rūpesčius palieka architektams arba dizaineriams.

„Kaip gerėjantis būsto įperkamumo rodiklis bei auganti pasiūla leido daliai pirkėjų įgyvendinti svajonę įsigyti aukštesnės klasės naują būstą arba persikelti gyventi į miesto centrą, taip ir su augančia ekonomine situacija sparčiai daugėja žmonių, norinčių pirkti iki galo įgyvendintą savo idėją – butą, kurį kompetentingi specialistai parengia pagal visus kliento pageidavimus“, – sako M. Umbrasas.

Jo teigimu, tokių pirkėjų skaičius auga visame pasaulyje, tad mūsų šalis – ne išimtis.

„Vilniuje specialistų parengtų individualių interjerų poreikis aukštesnės klasės būstuose ypatingai išryškėjo pastaraisiais metais. Stebėjome šios krypties užuomazgas prieš dvejus metus parduodami butus „Užupio krantinių“ projekte, o pernai „Paupyje“ jau fiksavome aiškiai susiformavusią tendenciją, kurią patvirtino ir apklausos rezultatai“, – atskleidžia M. Umbrasas.

Ieško finansinio patikimumo

A. Šapoka pastebi, kad pastarųjų metų būsto įrengimo tendencijas nulėmė ne vien pirkėjų noras gaišti mažiau laiko ar sutaupyti, tačiau ir daugiau patirties sukaupusių plėtotojų veiksmai. Dėl to per artimiausius 3-5 metus tokių pirkėjų kiekis vis didės.

„Jeigu prieš kokius septynerius metus vystytojai įrengdavo butus ne visiškai pataikydami į pirkėjų poreikius, tai dabar standartinės apdailos ruošiamos labai efektyviai kainos, stiliaus ir kokybės aspektais. Dažnas pirkėjas gali pasirinkti iš kelių skirtingų įrengimo lygių ir kelių skirtingų įrengimo variantų tuose pačiuose lygiuose. Šių dienų būstas apskritai kuriamas labai efektyviai – jame jau nebelieka kvadratų, kurie nebūtų išnaudojami“, – pažymi A. Šapoka.

M. Umbrasas sako, kad profesionalų sprendimus besirenkančių pirkėjų skaičiaus augimas susijęs ir su noru neįsivelti į negatyvias organizacines patirtis. Be to, kompetentingi savo sričių specialistai leidžia užsitikrinti ne tik kokybinį, bet ir finansinį patikimumą – tiksliau numatyti reikalingų buto įrengimui lėšų poreikį.

„Specialistų sąmatos sudaromos profesionaliai ir darbų eigoje nebekaitaliojamos. Tai leidžia itin tiksliai prognozuoti lėšų būsto įrengimui poreikį. Darbams taip pat suteikiamos garantijos“, – vardija M. Umbrasas.

A. Šapoka pastebi, kad projekto kreditavimo sąlygos – taip pat labai svarbios perkantiems naują butą su pilna apdaila.

„Laikantis atsakingo skolinimo nuostatų, pirkėjas bet kuriuo atveju privalo turėti bent 15 proc. nuosavų lėšų perkamo turto kainos. Todėl, jeigu būsto įsirengimo dalis jau būna įskaičiuota, visas projektas gali tapti lengviau suvaldomas ir vienu įsipareigojimu finansų institucijai“, – atkreipia dėmesį specialistas.

2019 m. „Spinter tyrimų“ atliktame Lietuvos gyventojų nuomonės tyrime, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę dėl įsivaizduojamo tobulo buto pasirinkimo ir jo įrengimo, dalyvavo 1014 respondentų.