Sveikata | 5 MIN.
Alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje po truputį auga, tačiau bendras suvartojamas alkoholio kiekis per pastaruosius 7 metus po truputį traukėsi, parodė Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas.
Žiniasklaidai išplatintame pranešime apie tyrimo rezultatus išskirtos dvi didžiausios problemos.
„Tiriamu laikotarpiu itin dažnai ir daug išgeriančių asmenų grupėje pastebimai išaugo moterų dalis bei prieš 2 metus pradėjo formuotis pilstuko ir naminės degtinės vartojimo augimo tendencija“, – nurodoma pranešime.
Tyrimas buvo atliktas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu. Teigiama, kad turimi 7 metų apklausų duomenys leidžia įvertinti trumpo laikotarpio pokyčių tendencijas, nustatyti, kurie iš fiksuotų pasikeitimų buvo statistiškai reikšmingi, o kurie – laikini arba atsitiktinio pobūdžio.
Atliktame tyrime, siekiant informacijos tikslumo, vartojimo dažnumas buvo vertinamas užduodant klausimus apie vartojimą per paskutinius 12 mėnesių, o analizuojant suvartoto alkoholio kiekius, klausimai buvo formuluojami apie išgerto alkoholio kiekius per paskutinę savaitę prieš apklausą. Taip pat išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.
„Remiantis apklausos rezultatais galima teigti, kad 2016–2022 metais alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje pasižymėjo nestipriai išreikšta augimo tendencija, tačiau bendras suvartotas kiekis po truputį traukėsi. Nuoseklus išgeriamo alkoholio kiekio mažėjimas stebimas tik nuolatos, reguliariai vartojančių asmenų pogrupyje“, – gautus duomenis komentavo Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Algirdas Bartkus.
Nuo 2016 iki 2022 metų, nors ir dažnai, bet ne per daug išgeriančių asmenų suvartojamo alkoholio kiekis sumažėjo trečdaliu. Proginių vartotojų pogrupyje jokios aiškios suvartojamo kiekio tendencijos įžvelgti negalima.
Per tyrimo laikotarpį, 2016–2022 metais, alkoholio rinkoje vyko įvairių jėgų išprovokuotas persiskirstymas: alaus ir lengvo putojančio vyno rinkos traukėsi, o jų vietą užėmė vynas bei spiritiniai gėrimai, augo alkoholinių kokteilių populiarumas.
Visgi, žvelgiant į pastaruosius metus, dr. A. Bartkus pastebėjo, kad, lyginant prekių kiekius, už kuriuos buvo sumokėti akcizo mokesčiai, galima teigti, kad beveik visų gėrimų kategorijose – išskyrus alų – pardavimai 2022 metais mažėjo.
„Pagrindinė priežastis, nulėmusi pardavimų smukimą, buvo bendro kainų lygio augimas ir realių gyventojų pajamų smukimas. Todėl gyventojai mažino lėšų dalį, skirtą ne pirmo būtinumo prekėms, įskaitant ir alkoholiui“, – sakė Vilniaus universiteto mokslininkas.
Dr. A. Bartkus pastebėjo, kad 2020 ir 2021 metais dalis alkoholio vartojimo statistikos buvo stipriai paveikta COVID-19 ribojimų, tačiau 2022 metais jau nebepastebima jokių apraiškų, kurias būtų galima sieti su pandemija. Beveik visi rodikliai sugrįžo į priešpandeminiais metais prasidėjusių formuotis tendencijų.
„Pagrindinė neigiama prieš 2 metus pradėjusi formuotis tendencija yra ženklus pilstuko ir naminės degtinės prieaugis. 2022 metais, lyginant su 2021 metais, jo vartojamas kiekis išaugo daugiau nei tris kartus. Nors vieninteliai pilstuko vartotojai yra itin dažnai išgeriantys asmenys, tačiau kartais skaičiuojamas jo paplitimo prieaugis, lyginant du greta einančius metus, yra labai didelis“, – naminės degtinės ir pilstuko vartojimo situaciją komentavo VU mokslininkas.
Jis pažymėjo, kad per pastaruosius 7 metus pastebimai, nuo 6 iki 4 proc., sumažėjo dažnokai išgeriančių asmenų dalis ir nuo 44 iki 50 proc. išaugo progomis vartojančių asmenų dalis.
„Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad nors dažnokai išgeriančių asmenų dalis bendrai tarp alkoholį vartojusių asmenų buvo mažėjanti, jos išgeriamas alkoholio kiekis nemažėjo.
Taip pat, tiriamu laikotarpiu itin dažnai ir daug išgeriančių asmenų grupėje pastebimai išaugo ir moterų dalis. Iki 2020 metų moterys sudarė tik 1 iš 10 dažnokai išgėrinėjančių asmenų, o šiuo metu jau 1 iš 5 dažnokai išgėrinėjančių asmenų yra moteris“, – pastebėjo dr. A. Bartkus.
Duomenų apie vartojimo vietas analizė parodė, kad nors namai ir toliau lieka pagrindine vieta, kur asmenys vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau laikui bėgant įsivyrauja tendencija, kad vis daugiau asmenų alkoholį vartoja kavinėse bei restoranuose, renginių ir koncertų metu. Tai pamažu artina mus prie Vakarų Europos, kur didesnė alkoholio dalis suvartojama baruose ir restoranuose. Matoma ir džiugi tendencija, kad vis mažiau alkoholis vartojamas darbo vietose.
Taip pat, tyrimas atskleidė, kad stiprūs alkoholio pervartojimai visumoje tampa retesni, tačiau itin dažnai pergeriančių asmenų dalis yra pastovi ir sudaro apie 1 proc. Asmenų dalis, labai dažnai vartojanti alkoholinius gėrimus ryte, tyrimo metu nekito.
etaplius TV
0
