PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Kovo 31 d. 19:41

Tyrimas: 2 iš 5 gyventojų neužtikrinti dėl savo pragyvenimo sulaukus pensijos

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: ELTA


262755

41 proc. šalies gyventojų sako esantys visiškai neužtikrinti, kad išėjus į pensiją jų turimų santaupų pakaks norimam pragyvenimo lygiui pasiekti. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Atliekant gyventojų finansinės sveikatos vertinimą paaiškėjo, kad ilgalaikis finansinis atsparumas ir saugumas – gyventojų silpnoji pusė. Visiškai užtikrinti dėl turimų santaupų ar kaupiamų lėšų, kurių pakaktų pakankamam pragyvenimo lygiui senatvėje, nurodo esantys tik 5 proc. respondentų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, 36 proc. gyventojų yra tik šiek tiek užtikrinti dėl to, kad jų turimų ar kaupiamų lėšų pakaks norimam pragyvenimo lygiui pensijoje, tuo metu 13 proc. nurodo, kad dėl to yra užtikrinti iš dalies, pažymima pranešime.

Mažiau saugumo jaučia moterys

Pasak J. Cvilikienės, „Swedbank“ sudarytas Finansinės sveikatos indeksas išryškino pasirengimo finansiškai saugiai senatvei skirtumus tarp lyčių.

„Diskusijos apie pajamų ir karjeros galimybių skirtumus tarp lyčių vyksta jau seniai. Tačiau, kaip rodo tyrimas, skirtingos finansinės galimybės yra ne tik šiandienos, bet ir ateities problema – moterys yra mažiau nei vyrai užsitikrinusios finansinį saugumą sulaukus senatvės. Tarp sakančių, kad neturi visiškai jokių santaupų ateičiai ir nekaupia senatvei yra 47 proc. moterų ir 35 proc. vyrų“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Finansų instituto vadovė pažymi, kad, remiantis šių metų „Sodros“ duomenimis, atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų per metus padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – dabar vyrai vidutiniškai uždirba 13,6 proc. daugiau nei moterys. Pasak ekspertės, tai vėliau atsispindės ir skirtingose valstybės mokamos senatvės pensijos sumose, rašoma pranešime.

„Esant tokiai situacijai moterys patenka tarsi į užburtą ratą. Mažesni jų gaunami atlyginimai reiškia ir kiek mažesnes galimybes taupyti ar kitaip kaupti senatvei. Kita vertus, mažesnės jų būsimos „Sodros“ pensijos perspektyvos indikuoja būtinybę ieškoti galimybių kaupti daugiau papildomai“, – sako J. Cvilikienė.