Tyrimą dėl nukritusio lėktuvo atliekantis L. Naujokaitis: neturime įrodymų, kad tai buvo neteisėtas įsikišimas į aviacijos veiklą

Išanalizavus preliminarius Vilniuje lapkritį nukritusio lėktuvo juodųjų dėžių duomenis, neaptikta įrodymų, kad avarija galėjo nutikti sabotažo ar teroristinio akto, Eltai patvirtino saugos tyrimo atliekantis Teisingumo ministerijos (TM) orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis.

„Mes galėtume užtikrintai pasakyti, kad neturime jokių įrodymų, kad tai buvo kažkoks neteisėtas įsikišimas į aviacijos veiklą. Tiek savirašiai, tiek įrodymai avarijos vietoje to nerodo“, – pirmadienį sakė L. Naujokaitis.

Anot eksperto, pirminiai juodųjų dėžių duomenys rodo, kad pilotai tragiškai pasibaigusio skrydžio metu kalbėjo tik darbiniais klausimais.

„Visi pilotų pokalbiai buvo grynai apie darbą, darbo tematika. Jokių šalutinių minčių ar pokalbių nedarbinių nebuvo“, – komentavo L. Naujokaitis.

TM atstovas, paklaustas, ar fiksuoti duomenys apie galimą pilotų ir Vilniaus oro uosto, prie kurio sudužo lėktuvas, darbuotojų nesusikalbėjimą, vienas kitam perduodamos informacijos nesupratimo atvejį, teigė, kad toks scenarijus, jei jis ir būtų išaiškintas, bus aprašytas tyrimo ataskaitoje.

„Mes vertiname tiek skrydžio vadovų, tiek pilotų visus pokalbius. Ataskaitoje turėsime nurodę, išanalizavę ir parengę kažkokias išvadas apie tai“, – teigė L. Naujokaitis.

Pirmadienį prokuratūra pranešė, kad pradedami analizuoti duomenys iš sostinėje nukritusio lėktuvo juodųjų dėžių, tai yra informacija iš skrydžio duomenų  ir pilotų kabinos pokalbių savirašių. Duomenys iš šių savirašių nuskaityti Vokietijoje, savirašių ir avionikos laboratorijoje.

Anot L. Naujokaičio, šiuo metu saugos tyrimą atliekantiems ekspertams dar reikės sinchronizuoti savirašius tarpusavyje, atlikti kitus darbus.

„Su pačiais savirašiais mes dar dirbame, nes reikia juos sinchronizuoti tarpusavyje. Jei neturi laiko, „pririšto“ prie mūsų laiko, juos reikia „surišti“ tarpusavyje, „pririšti“ prie pasaulinio koordinuoto laiko tik per oro paslaugų teikėjo, navigacinių paslaugų teikėjo įrašą. Taip pat mums reikia identifikuoti pilotus, kuris, ką kalba, taip pat išversti, nes jie kalbėjo ispanų kalba“, – dėstė pašnekovas.

L. Naujokaitis, paklaustas, kiek galėtų užtrukti saugo tyrimas dėl lėktuvo avarijos, tikslaus laiko neįvardijo, tačiau, anot jo, pavyzdžiui, 2015 m. „Germanwings“ lėktuvo avarijos, kurios metu žuvo 150 žmonių, truko apie metus. TM atstovas svarstė, jog per panašų laikotarpį galima būtų atlikti ir DHL lėktuvo avariją.

„Panašiai ir mums toks terminas užsibrėžtas. Tikimės, kad pavyks“, – pažymėjo L. Naujokaitis.

ELTA primena, kad lapkričio 25 d. sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.

Orlaiviu skrido keturių žmonių įgula, žuvo 48 metų Ispanijos pilietis. Dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti. Antrojo nukentėjusio ispano būklė yra sunki.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis buvo visiškai suniokotas. Krentantis lėktuvas kliudė dalį gyvenamojo namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis. Iš nelaimės vietos evakuoti 13 žmonių, jų apgyvendinimu rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė.

Pirminiais duomenimis, keliamos versijos, kad orlaivis galėjo nukristi dėl techninių problemų, galimos piloto klaidos ar netinkamai suveikusios oro uosto įrangos. Iš pradžių užsiminta ir apie galimo teroristinio akto ar sabotažo galimybę, tačiau, kaip nurodo prokuratūra, duomenų, kurie pagrįstų tokius scenarijus, kol kas nėra. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto bei dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. TM savo ruožtu ėmėsi saugos tyrimo.

Leidinys „Wall Street Journal“ anksčiau pranešė, jog vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamieji užtaisai buvo Rusijos slaptos operacijos dalis. Abi siuntos iš Lietuvos iškeliavo tam pačiam adresatui Jungtinėje Karalystėje, viena siunta užsidegė Leipcige Vokietijoje prieš ją pakraunant į krovininį orlaivį, kita – DHL sandėlyje Birmingeme Jungtinėje Karalystėje. Siuntos iš Lietuvos buvo išsiųstos liepos 19 d., abu gaisrai kilo naktį iš liepos 20 d. į 21 d.

„Wall Street Journal“ teigimu, šios rusų operacijos tikslas buvo perkelti siuntas su padegamaisiais užtaisais į JAV ir Kanadą skrendančius keleivinius ar krovininius lėktuvus, siekiant juose sukelti gaisrus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad atliekamas tarptautinis tyrimas DHL padegamųjų siuntų, vykdant tyrimą yra suimtų žmonių. Daugiau informacijos apie tyrimą viešai nėra skelbiama.