Tyrėjai mėgina perskaityti beveik prieš du tūkstančius metų apdegusį ritinį

Skaitmeniniu būdu „išvyniotas“ smarkiai apdegęs ritinys iš senovės Romos Herkulanėjo miesto leido tyrėjams užmesti akį į tai, kas buvo užrašyta prieš 2000 metų.

Dokumentas, atrodantis it anglies gabalėlis, apdegė per Vezuvijaus išsiveržimą 79 m. ir yra pernelyg trapus, kad jį būtų galima fiziškai išvynioti. Tačiau mokslininkai panaudojo rentgeno vaizdų ir dirbtinio intelekto derinį, kad jį virtualiai išskleistų ir pamatytų teksto eilutes bei stulpelius, pranešė BBC. 

Reikia atlikti daugiau darbo, kad ritinys būtų visiškai įskaitomas ir būtų iššifruotas jo turinys, tačiau šį projektą vykdanti komanda teigia, kad rezultatai yra labai daug žadantys. 

„Esame įsitikinę, kad galėsime perskaityti beveik visą ritinį, ir tai pirmas kartas, kai tikrai galime tai pasakyti su dideliu pasitikėjimu“, – sakė projekto „Vesuvius Challenge“ vadovas Stephenas Parsonsas. 

Kai kurios senovinio teksto raidės jau aiškiai matomos. Tyrėjai mano, jog tai – filosofijos kūrinys.

Herkulanėjas, kaip ir netoliese esantys Pompėjai, ugnikalniui išsiveržus buvo palaidotas po storu vulkaninių pelenų sluoksniu. Mieste aptikta šimtai suanglėjusių ritinėlių. Anksčiau mėginant atvynioti kai kuriuos dokumentus iš storos popierių primenančios medžiagos, vadinamos papirusu, jie subyrėjo į gabalėlius. 

Keli ritiniai laikomi Oksfordo universiteto bibliotekoje. Jie laikyti neįskaitomais, todėl gulėjo ten nejudinami daugelį dešimtmečių. Dabar daug žadantis aukštųjų technologijų sprendimas paskatino komandą išimti iš saugyklos vieną šių brangių ritinių. Jis buvo įdėtas į specialiai pagamintą dėklą ir nuvežtas į „Diamond Light Source“ mokslo įstaigą  Oksfordšyre. 

Didžiulėje mašinoje, vadinamoje sinchrotronu, elektronų judėjimą pagreitinus beveik iki šviesos greičio sukuriamas galingas rentgeno spindulys, galintis tirti ritinį jo nepažeisdamas. „Jis gali matyti kelių tūkstantųjų milimetro dalių mastelio daiktus“, – aiškino „Diamond Light Source“ fizinių mokslų direktorius Adrianas Mancuso. 

Skenavimas naudojamas sukuriant 3D rekonstrukciją, tada reikia identifikuoti ritinio viduje esančius sluoksnius. Papirusas yra maždaug 10 metrų ilgio. „Turime išsiaiškinti, kuris sluoksnis skiriasi nuo kito sluoksnio, kad galėtume jį išvynioti skaitmeniniu būdu“, – sakė dr. A. Mancuso. 

Po to rašalui aptikti naudojamas dirbtinis intelektas. Lengviau pasakyti nei padaryti – ir papirusas, ir rašalas yra iš anglies ir beveik nesiskiria vienas nuo kito. Taigi dirbtinis intelektas ieško menkiausių signalų, kad ten gali būti rašalo, tada tas rašalas užtepamas skaitmeniniu būdu, kad išryškėtų raidės. 

Dabar tyrėjai žino, kad beveik visame ritinyje yra parašytas tekstas, nuo kelių žodžių jie ketina pereiti prie reikšmingų ištraukų.

Pernai „Vesuvius Challenge“ komanda sugebėjo perskaityti maždaug 5 proc. kito Herkulanėjuje rasto ritinio. Teksto tema buvo graikų epikūriečių filosofija, mokanti, kad išsipildymą galima rasti per kasdienybėje patiriamus malonumus. 

Tikėtina, kad ir šiame ritinyje esančio teksto tema yra ta pati, tačiau komanda turės pasitelkti dar daugiau žmogiškojo ir kompiuterinio išradingumo, kad tai sužinotų.