Tvarus gyvenimas pasiekiamas ranka: ekspertai dalijasi patarimais, kaip apsaugoti gamtą

Pakuočių atliekos – jų mūsų buityje ir gyvenime susidaro daugiausiai. Tokį faktą pastebi socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas, kurio teigimu, kiekvienam būtina, pirmiausia, šiukšlių nesudaryti, o tik tada jas tinkamai rūšiuoti ir panaudoti antrąkart. Visgi G. Bučo manymu, netgi maži asmeniniai pokyčiai gali sukurti atsakingesnę bei saugesnę aplinką, kurioje tiek visuomenė, tiek verslas bus tvaresni.

Reikia pradėti nuo savęs

Naujausias G. Bučo organizuojamas projektas – tvarumo žygis „Už švarią Lietuvą!“. Jo autorius su bendraminčių komanda pasiryžo pėsčiomis apkeliauti šalį ir surinkti kelyje rastas šiukšles. G. Bučas pastebi, jog verslui kurti tvaresnį bei atsakingesnį ryšį su aplinka tampa vis svarbiau. Iš kitos pusės, anot pašnekovo, atsilikti neturėtų ir visuomenė. 

„Privalome patys keisti savo kasdienius įpročius, stengdamiesi atliekų sudaryti kuo mažiau. Lengviausia pradėti nuo vienkartinių daiktų atsisakymo. Tai – ne tik plastikiniai įrankiai, puodeliai, šiaudeliai, bet ir įvairios plastikinės pakuotės. Apsipirkimui dažniau naudodami savo daugkartinius maišelius, žengsime pirmąjį žingsnį“, – apie pokyčių pradžią kalba G. Bučas.  

Tačiau, pašnekovo teigimu, siekį nesudaryti atliekų turi papildyti kritinis mąstymas, įsipareigojimas aplinkai ir supratimas, kodėl verta stengtis. Anot G. Bučo, visiems daiktams pagaminti yra būtini gamtos ištekliai, tačiau jie panaudojami veltui, jei juos vėliau tiesiog išmetame. „Pirmiausia, pagalvokime, kaip šiukšles mažinti – tuomet būsime tvaresni. Nesiūlau atsisakyti visko, nes nusprendus vadovautis „zero waste“ principu, jo laikytis gali pasirodyti pernelyg sunku. Naujų įpročių patarčiau imtis palengva: pradėti nuo savęs, tuomet keisis ir aplinka“, – papildo tvarumo iniciatorius.

Rūšiuoja vos trečdalis gyventojų

Visgi atliekos mūsų gyvenime – neišvengiamos, todėl paklaustas, kaip pastarąsias tinkamai rūšiuoti, G. Bučas siūlo naudotis jau sukurta infrastruktūra. Nors pašnekovas kai kuriuose Lietuvos miestuose pastebi geriau išvystytą rūšiavimo sistemą ir dažniau šalia namų stovinčius atskirus kompostavimo, tekstilės konteinerius, jis pataria prisitaikyti prie esamos situacijos, net jei ji nėra tobula.

„Neretai žmonės nerūšiuoja, galvodami, jog nieko nepakeis arba besiteisindami, kad namuose trūksta vietos. Tačiau užtenka atskirti savo maisto atliekų srautą ir pakuotes – netrukus pasimatys, kiek jų sukaupiame. Tai privers susimąstyti. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tinkamą rūšiavimą, bet jo pradžią apskritai, nes tai daro tik trečdalis lietuvių. Iš kitos pusės, nusprendę skirstyti atliekas, klaidų dažniausiai nebedarome“, – akcentuoja G. Bučas.

Todėl pašnekovas darkart pabrėžia – augantis visuotinis sąmoningumas gali lemti pokyčius, kurie bus svarbūs visiems. Pavyzdžiui, verslas, anot G. Bučo, matydamas stiprėjantį kritinį mąstymą, taip pat vis aktyviau imsis į tvarumą orientuotų veiksmų bei klientų edukacijos. Šiai nuomonei antrina komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovė Ernesta Dapkienė.  

Anot jos, per metus kiekvienas šalies gyventojas galėtų išrūšiuoti beveik 70 kilogramų atliekų, tačiau padaroma tik maža to dalis – vos 10 kilogramų. „Tai yra signalas, kad gyventi tvariau galėtume kiekvienas iš mūsų. Savo ruožtu mes, kaip tvarus verslas, taip pat negalime atsieti dėmesio darniai aplinkai nuo savo veiklos. Būtent dėl šios priežasties vykdome įvairias tvarumo iniciatyvas bei siekiame sumažinti poveikį aplinkai, pavyzdžiui, per mėnesį vidutiniškai 720 tonų maisto atliekų atiduodami perdirbimui. Be to, nuo pernai vasaros taip pat priėmėme sprendimą Kuršių nerijoje nebeprekiauti visais plastikiniais indais, šiaudeliais bei iš vienkartinio plastiko pagamintais maišeliais“, – teigiamus įmonės pokyčius vardija E. Dapkienė.

Siūlo minimalizmą

Kitas G. Bučo siūlomas kovos su atliekomis būdas – pakartotinis jų panaudojimas. Tačiau pašnekovas teigia: prikeliant daiktus naujam gyvenimui, reiktų gerai apgalvoti, kokią funkciją šie daiktai atliks.

„Visų atliekų paversti dizainu – neįmanoma. Pats nuolat ieškau idėjų ir būdų, ką ir kaip pasigaminti iš antrinių žaliavų, ir tuo pačiu sukurti kokybišką daiktą, kurį bus galima naudoti ilgai. Kartais tai nėra lengva. Pavyzdžiui, iš popieriaus, metalo, stiklo galima pagaminti naują daiktą, tačiau jis nebebus perdirbamas, todėl reikėtų tai įsivertinti. Geriausia visgi daiktus prikelti antram gyvenimui – ne kartą esu atnaujinęs senus šviestuvus, baldus, iš lėktuvo sparno pagaminęs stalviršį. Taip neperkant naujų daiktų galima turėti tai, kas funkcionalu ir reikalinga. Svarbiausia, kad pakartotinis panaudojimas netaptų tiesiog dar vienomis šiukšlėmis, kurios neišrūšiuotos atsiduria konteineryje“, – patirtimi dalijasi G. Bučas.

Pašnekovas pataria gyventi vadovaujantis minimalistiniu požiūriu, kai daiktų kiekis atitinka poreikį, o funkcijos – būtinumą. Tokia filosofija, anot V. Kl, padeda įtvirtinti tvaraus santykio su aplinka esmę.

„Aplinkosauga ir žaliųjų idėjų įgyvendinimas turėtų būti vieni iš pagrindinių šiuolaikinės visuomenės prioritetų. Reikėtų stengtis, kad atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau, o susidariusias išrūšiuoti. Be to, turėtume vengti vienkartinės taros, prioritetą teikti daugkartinio naudojimo įpakavimui ar tvariai pakuotei, kuri tinkama perdirbimui“, – dalijasi E. Dapkienė.

Patarimai, kaip gyventi tvariau

Dalijamės keliais paprastais patarimais, kurie leis pakeisti įpročius ir gyventi tvariau.

1. Domėkitės savo poveikiu aplinkai, stenkitės sudaryti kuo mažiau atliekų, tačiau tai darykite mažais žingsniais. Net ir nedideli pokyčiai buityje gali duoti apčiuopiamų rezultatų.
2. Sumažinkite vienkartinių pakuočių skaičių arba visai jų atsisakykite. Kavą gerkite iš daugkartinių puodelių, vandenį pilkite į gertuves, o vaisiams ir daržovėms naudokite ne plastikinius, o savo medžiaginius maišelius.
3. Apmąstykite, kaip turimi daiktai galėtų pasitarnauti dar ilgiau. Tiesa, susiruošę daiktus prikelti antram gyvenimui įsitikinkite, kad jie bus reikalingi ir funkcionalūs. Antraip, vienos atliekos sukurs kitas.
4. Rūšiuokite su fantazija. Jeigu namuose ankšta, tai dar nereiškia, kad rūšiavimui vietos nėra. Galite rinktis pakabinamus maišus ant stovelių, išnaudoti erdvę balkone, sandėliuke. Nepamirškite į rūšiavimą įtraukti ir mažųjų namų gyventojų, kurie, matydami gerą pavyzdį, juo patys vadovausis ateityje.
5. Naujus daiktus pirkite apgalvotai, o senuosius parduokite arba dovanokite. Taip ne tik mažinsite atliekas, bet ir pagelbėsite tiems, kuriems šiuo metu kaip tik jūsų turimų daiktų trūksta.
6. Jei tik yra galimybė, pasirūpinkite atliekų perdirbimu ar kompostavimu. Taip būsite užtikrinti, kad jūsų namuose susidariusios atliekos netaps pretekstu plėsti įsteigti dar vieną sąvartyną.