Tvarumo filosofija apima vis daugiau sričių

Pastaraisiais metais tvarumo samprata reikšmingai pasikeitė – šiandien daugiau nei pusė vartotojų yra linkę rinktis tvarius, aplinkai draugiškas pakuotes turinčius produktus, rodo bendrovės „PwC“ įžvalgos. Tačiau augant susidomėjimui tvarumu, atsiranda erdvės „žaliajam smegenų plovimui“ (angl. greenwashing), kuomet ekologiškais pristatomi produktai neatitinka jiems klijuojamos etiketės.

Birželį „PwC“ paskelbtas vartotojų nuomonių tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė vartotojų yra linkę rinktis skaidriai kilmę deklaruojančius produktus (55 proc.) ir pirmenybę teikia aplinką saugančioms kompanijoms (54 proc.). Vartotojai taip pat neabejingi produkto daromam poveikiui aplinkai – 54 proc. respondentų renkasi produktus su aplinkai draugiškomis pakuotėmis ar su kuo mažiau pakuočių, 53 proc. – greitai suyrančius, aplinkai draugiškus produktus. Kas antras pirkėjas (52 proc.) prieš įsigydamas produktą ieško tvarumo sertifikatų ženklinimo ant pakuočių.

„Tvarumo filosofija apima vis daugiau gyvenimo sričių – vartotojai vis labiau įsisąmonina, kad kiekvienas kasdienybėje naudojamas daiktas daro poveikį ne tik mums patiems, bet ir aplinkai. Nuo automobilio iki dantų šepetuko, kuriuo valomės dantis – viskas turi aplinkosaugos pėdsaką“, – komentuoja „Vesta Consulting“ LCA/EPD vertinimo paslaugų ir pastatų analizių skyriaus vadovė Viktorija Sankauskaitė, atkreipdama dėmesį, kad vienas iš būdų skaidriai, pagrindžiant konkrečiais duomenimis atskleisti produkto poveikį aplinkai – produkto poveikio aplinkai deklaracija (angl. Environmental Product Declaration, EPD).

Poveikis aplinkai gali būti pamatuotas

„Šiose deklaracijose vieningai atspindimas gaminio žaliavų, gamybos procesų, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos poveikis aplinkai. Šios deklaracijos yra vertingos ne tik vartotojams, norintiems rinktis gaminį su kuo mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai, bet ir patiems gamintojams, siekiantiems palyginti savo produkciją su panašiais rinkoje esančiais gaminiais ir ją tobulinti“, – pasakoja V. Sankauskaitė.

Tokio tipo deklaracijos gali būti rengiamos patiems įvairiausiems gaminiams – statybinėms medžiagoms, tekstilės gaminiams, baldams, pramonės įrenginiams, chemijos produktams, maisto produktams, taip pat kai kurioms paslaugoms.

„Nekilnojamojo turto (NT) srityje šios deklaracijos tampa ne tik statybinių medžiagų ar sprendimų kokybės standartu, bet ir būtina sąlyga NT vystytojams plėtojamus objektus sertifikuoti pagal BREEAM sistemą“, – teigia V. Sankauskaitė. Pasak jos, Skandinavijos šalyse neretai NT vystytojai net nesiima svarstyti siūlomų statybinių medžiagų kainų, jei jos neturi poveikio aplinkai deklaracijos.

Poveikio matavimas skatina pokyčius

„Produkto gyvavimo ciklo analizė leidžia apčiuopti tobulintinas vietas – ši informacija gali būti naudinga rengiant gamybinės veiklos tobulinimo strategijas, kai būtina pasirinkti ne tik aplinkai draugiškesnes medžiagas, bet ir aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu efektyvesnį gamybos būdą. Be to, produkto poveikio aplinkai deklaracija leidžia atrasti ir stipriąsias produkto savybes – tai gali padėti komunikuoti produkto pridėtinę vertę bei išskirtinumą vartotojams“, – pasakoja „Vesta Consulting“ atstovė.

Pašnekovė pabrėžia, kad produkto poveikio aplinkai deklaracija atspindi nebūtinai vien tik teigiamą produkto poveikį aplinkai – deklaracijos esmė yra skaidriai atskleisti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį.

„Tai pirmasis žingsnis, siekiant įvertinti savo kuriamo produkto aplinkosauginį poveikį. Tačiau siekiant įmonės tvarumo, tikslinga įtraukti ir kitus pamatinius tvarumo aspektus – socialinį ir valdysenos. Vystant tvarumo strategiją būtina identifikuoti ne tik įmonės kuriamus teigiamus ir neigiamus aplinkosauginius, ekonominius ir valdysenos poveikius, bet ir įtraukti suinteresuotas šalis, siekiant gauti jų grįžtamąjį ryšį. Tik žinant tobulintinas vietas galima išsikelti veiksmų planus ir uždavinius bei tikslinius rodiklius šių poveikių valdymui“, – teigia V. Sankauskaitė.

www.vestaconsulting.lt