Turtingiausias Lietuvos kunigas apie tai, kas reikalinga, garbinga ir moralu

Bistrampolio dvaro savininkas, kunigas dr. Rimantas Gudelis šiemet savo gimtadienio tikrąją dieną nešventė. Gimęs vasario 29-ąją, juokiasi likęs penkiolikmetis, nes gimtadienį gali švęsti tik kas ketverius metus. Vis dėlto kunigas per visą laiką nuveikė tiek, kiek pakaktų keliems gyvenimams: dirbo Rusijoje, Amerikoje, organizavo tremtinių kapų tvarkymą Sibire, o Rusijai užpuolus Ukrainą, dosnią pagalbą ukrainiečiams teikia iki šiol. „Senajame Testamente prie 10-ies didžiųjų nuodėmių buvo dar viena 11-oji didelė nuodėmė – neišmanymas. Visiems noriu palinkėti išminties“, – sako jis.

Vasario 24 d., minint 3-iąsias karo Ukrainoje metines, Šiaulių „Laiptų galerijoje“ buvo atidaryta žymaus šios šalies dailininko Nestoro Kyzenko (1926–2007) tapybos darbų paroda. Darbus parodai mielai paskolino jų savininkas, kunigas ir kolekcininkas R. Gudelis. Artinantis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventei, pasikalbėjome su kunigu, teologijos mokslų daktaru apie tai, kas reikalinga, garbinga ir moralu, pasaulį drebinant bitkoinų slėnio berniukų beprotybei.

– Vasario 29-ąją jums turėjo sukakti 61-eri, bet nuo pernai likote 15-metis?

– Penkioliktąjį gimtadienį pernai atšvenčiau taip, kad visa Lietuva skambėjo, tai daugiau ir nešvęsiu (juokiasi). Pamenu, kai 2022 m. vasario 28-ąją buvo mano gimtadienio išvakarės, pirmieji pabėgėliai – dvi ukrainiečių šeimos – pasiprašė nakvynės dvare. Gimtadienio proga juos apgyvendinau už dyka.

– Prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, organizavote pagalbos misiją-projektą „Už Mūsų ir Jūsų laisvę“, rengėte labdaros vakarus, pirkote dronus, dvare apgyvendinote pabėgėlių. Atrodo, labai mylite ukrainiečius. Kiek visureigių kariaujantiems išgabenote?

– Visus žmones reikia mylėti. Jau išgabenome 38 automobilius, procese – 39-as, baigiame suderinti. Pačioje karo pradžioje dvare „praėjo“ 200 pabėgėlių, nes ir savivaldybė kartais nukreipdavo, ir Ukrainos ambasada prašė pagelbėti. Laikotarpis tada buvo įtemptas, pirmieji, kurie atvažiavo, pasakojo, kad 3–4 dienas šaltyje pasienyje stovėjo dėl pasų kontrolės. Vėliau buvo ramiau, o dabar atrodo, kad kaip ir pripratome prie to karo.

Žmonės pavargo, bet aš žinau labai daug entuziastų ir mažų fondų, pavyzdžiui, Kauno Prisikėlimo bažnyčios grupę, kuriai vadovavo Dalia Tarailienė, kurie surenka labdaros ir išsiunčia į Ukrainą po vilkiką ar kelis mikroautobusus per mėnesį. Jie tikrai padaro daugiau, rūpinasi daugiau, turi tiesioginių kontaktų su brigadomis, negu Šiaulių vyskupija ir Panevėžio vyskupija kartu sudėjus. Tokių entuziastų, kurių mažiau žinome, yra daug. O akcija „Pasidarom“... Rašykite, kad nusenęs kunigas susimaišo vis, raides supainioja... Norint daiktą naudoti, reikia, kad jis būtų veikiantis... Kviečiu visus remti Ukrainą „veidas į veidą“ principu.

– Bet jūsų draugystė su ukrainiečiais užsimezgė seniau nei prasidėjo karas?

– Kai Sankt Peterburge trejus metus buvau katalikų dvasinės seminarijos rektoriumi, ten veikė, o dabar jau sunaikinta, Ukrainos graikų katalikų bažnyčia. Vėliau septynerius metus buvau rytinės dalies – Maskvos, Sankt Peterburgo, Murmansko, kažkiek Pskovo – kur buvo didesnės lietuvių bendruomenės, kapelionu. Kadangi niekas per daug nefinansavo, važiuodavau savo lėšomis, kai galėdavau. Turėjau 20–30 parapijų, reikėjo dvasininkų, o kadangi Ukrainos bažnyčia buvo vienybėje su katalikų bažnyčia, jų dvasininkai ruošėsi mūsų seminarijoje. Kai kurie vėliau Ukrainoje tapo karo kapelionais, todėl, prasidėjus karui, pirmiausia, ėmiau padėti tiems, kuriuos pažinojau. Automobiliai karo kapelionams ir buvo skirti.

Ukrainos nuncijus Visvaldas Kulbokas, kai prieš 30 metų dirbau Klaipėdos šv. Juozapo darbininko bažnyčioje, buvo mano šv. Mišių patarnautojas. Kai stojo į kunigų seminariją, aš jam rašiau charakteristiką, kad jis tinkamas. Todėl dalis labdaros į Ukrainą ėjo ir nuncijui padedant ar jo prašymu. Dabar mano pagalba kiek apmažėjusi, nes tiek pinigų nebeturiu.

– Jūs organizavote ir tremtinių kapų tvarkymą Sibire. Dabar nebeliko ir tokios veiklos?

– Kai važinėdavau į Rusiją kaip kapelionas, turėjome bendrų projektų su lietuviais. Mūsų veikla nieko bendra su „Misija – Sibiras“ neturėjo. Ir dabar pasiskambiname su lietuvių bendruomenių pirmininkais, pasikeikiame. Jie atvažiuoja į Lietuvą, tie, su kuriais turiu asmeninių ryšių.

Savo bendruomenėse mano buvę auklėtiniai kunigai bijo kalbėti, jiems dabar už taiką melstis negalima. Rusijoje melstis katalikų bažnyčiose už taiką – negalima. Tokia ten situacija.

2004 metais baigiau darbą kaip rektorius, dar tada atrodė, kad su Rusija santykiai bus draugiški. Tikrai netikėjau, kad bus karas. Tada kilo naftos kaina, Rusija praturtėjo, o Putino agresyvumas – padidėjo.

– Dabar Putinas pasitelkė religiją, teisindamas puolimą Ukrainoje, sakydamas: „Tokia buvo Dievo valia.“

– Jei skaitytume bet kokį šventraštį, ar tai būtų Koranas, Tora ar mūsų Biblija, niekada nerasime skatinimo kariauti. Kiekviena religija yra taikdariška. Todėl, ką sako Putinas, man neįdomu. Man įdomu, ką sako Biblija. Biblija turi taikdarišką dvasią ir pasisako prieš neteisingus karus.

Nuo kryžiuočių laikų ant jų šarvų buvo parašyta: „Dievas su mumis“. Dabar Rusijos stačiatikių bažnyčia kolaboruoja su rusišku režimu, yra režimo įrankis. Bažnyčia tampa mažiau bažnyčia, ji praranda socialinį autoritetą. Rusijos stačiatikių bažnyčia negyvena pagal Bibliją, todėl yra tik institucija, grobuoniškai valdžiai paremti. Ji mažai ką bendro turi su Biblija.

Na taip, reikia priešus mylėti, bet nuo jų apsiginti – irgi. Dabar madinga kalbėti apie taiką, bet taika turi būti teisinga. Ir ne Trampas nuspręs, o ukrainiečių tauta, kiek jie turi valios ginti savo teritoriją. Bažnyčios Didžiajame Katekizme labai aiškiai parašyta, kad remti tuos, kuriuos neteisingai užpuolė ir nori okupuoti, žudo – reikalinga, garbinga ir moralu.

– O jūs stebite, kad po Trampo, švelniai tariant, keistų pranešimų, lietuvių nuotaikos labai suprastėjo?

– Nei aš, nei kiti nežinome visų tektoninių lūžių. Amerikoje, didžiausioje lietuvių parapijoje Market Parke, dirbau 10 metų, buvau atsakingas už lietuvių misijas. Ten studijavau, apsigyniau teologijos bei kultūrinių santykių daktaro laipsnį, dabar turiu su kursiokais pokalbių forumą. Žmonės sunerimę ne tik čia, bet ir mano parapijiečiai pasiskambina. Ir jiems labai neramu, nes vyksta radikalus tektoninis lūžis.

Kaip čia paaiškinus? Ant kiekvieno pinigo yra tos institucijos atvaizdas – karalius, karalienė. Europoje ant pinigų – kultūros institucijų, garsių statinių atvaizdai. O yra pinigai – bitkoinai. Ant jų drąsiai atvaizdą gali užsidėti Trampas arba jo statytinis viceprezidentas Vance‘as. Tie, kurie turi labai daug pinigų, pagalvojo, o kodėl neturėti labai daug ir valdžios?

Žinome, kad E. Muskas yra iš Pietų Afrikos Respublikos. Ten jis išgyveno valdžios pasikeitimą iš demokratijos į režimą. Jau matosi pirmieji žingsniai, kad jie Amerikoje nori įvesti diktatūrą, nori, kad joje karaliautų bitkoinų slėnio valdovai.

Aš manau, kad jiems tai seksis sunkiai, nes Amerika turi 250 metų demokratijos patirtį. Tai ne Rusija. Miestuose, miesteliuose jau vyksta mitingai prieš prezidentą, į gimtąsias valstijas grįžusių respublikonų klausiama, kada jie baigs tas nesąmones. Niekas negali pasakyti, kaip bus, bet Europos Sąjunga jau pabudo iš miego ir jei net imsis veiksmų, mums gal bus gerai. Trampas neadekvatus, tai kam mums reikia su juo bandyti susišnekėti? Ne viskas priklauso nuo Trampo.

– Bet kodėl žmonės dažnai išrenka į valdžią sociopatus, narcizus?

– Zbignevas Bžezinskis, JAV politologas, sociologas, valstybės veikėjas sakė, kad Amerikos žmonės yra labai neišsilavinę, bet jie ieško vilties. Trampas jiems suteikė viltį. Trampas bitkoinų slėnio berniukų pinigais skraidė po valstijas ir žmonėms žadėjo tai, ką jie nori girdėti. Jis panaudojo 12–15 melagingų frazių. Pensilvanijos angliakasiams jis žadėjo, kad greit sumažins infliaciją, kainas, ir jie gyvens geriau. Dabar jam reikia daug pinigų bitkoinų berniukams ir jam nebeįdomūs tie angliakasiai. Valdant Baidenui, galonas dyzelio kainavo 2,8 JAV dolerio, Trampas pažadėjo sumažinti iki 2. O dabar Pensilvanijoje galonas dyzelio kainuoja 4 dolerius. Viskas vyksta priešingai. Jei Trampas aiškina, kad Zelenskio reitingas yra 4 proc., tai Trampo politinis reitingas krenta.

– Kovo 11-ąją švęsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Ko palinkėtumėt „Etaplius“ skaitytojams?

– Lietuvis linkęs burbuliuoti, murmėti, bet mes turime atsiminti, kad mūsų BVP „per galvą“ užpernai buvo 46 tūkst. JAV dolerių. Mes aplenkėm Lenkiją, Graikiją, Portugaliją, šiais ar kitais metais aplenksime Italiją. Lietuva niekada taip gerai negyveno.

Pamenu Kovo 11-ąją. Tą dieną mane paskyrė praktikai, buvo velykinis laikotarpis, ir aš galvojau, kad tai ilgai netruks. Dėkokime Dievui, kad jau virš 30 metų esame laisvi ir toliau turime branginti laisvę. Turime žinoti, kad ją reikia ginti, saugoti, puoselėti.

Žinot, ko Lietuvai labai dabar trūksta, nes čia žemaitaičiai klesti? Senajame Testamente prie 10-ies didžiųjų nuodėmių buvo dar viena 11-oji didelė nuodėmė – neišmanymas. Visiems noriu palinkėti išminties ir supratimo. Tegu Lietuva ir toliau būna laisva.