Turiu fizinę negalią: kaip stiprinti savo sveikatą?

Pastebima, kad, vertindami savo sveikatą, žmonės neretai kalba tik apie fizinę būklę ir pamiršta psichologinę savijautą bei psichinės ir fizinės sveikatos ryšį. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip bendrą fizinę, psichinę ir emocinę gerovę.

„Reguliaraus fizinio aktyvumo palaikymas skatina aktyvesnę smegenų veiklą, gerina protinę ir emocinę būseną, taip pat širdies-kraujagyslių, kvėpavimo ir griaučių-raumenų sistemą“, – teigė ergoterapeutė, kineziterapeutė Monika Šaulytė. Fizinės sveikatos problemos gali padidinti psichinės sveikatos sutrikimų riziką, todėl kuo žmogus vyresnis, tuo svarbesnė yra jo psichinė būklė.

Senjorai jaučia socialinę atskirtį

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Bendžiūtė akcentuoja: svarbu stiprinti visų amžiaus grupių psichologinę savijautą, nes skirtingi amžiaus etapai yra veikiami skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus žmonės dažnai susiduria su šeimos, finansiniais ar profesiniais įsipareigojimais, o vyresnieji siekia gauti paramą dėl patiriamo vienišumo jausmo.

„Asmens mintys tiesiogiai veikia jo gyvenimo kokybę ir socialinį aktyvumą. Stiprinant psichikos sveikatą, galima sumažinti depresijos, nerimo ir kitų sutrikimų riziką. Neretai ji padidėja dėl socialinės izoliacijos, fizinės sveikatos silpnumo ir kitų vyresniame amžiuje kylančių sveikatos problemų.

Dalis senjorų susiduria su tokiais socialiniais iššūkiais, kaip, pavyzdžiui, retas ar retėjantis bendravimas su šeima ir artimaisiais, netektys, ribotos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Dėl to jaučiama kylanti socialinė atskirtis, vienišumo jausmas“, – kalbėjo Psichikos sveikatos centro specialistė.

Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (PSDF IS) duomenimis, didžioji dalis 65 metų ir vyresnių asmenų serga demencija ir patiria nerimo sutrikimų. Praėjusiais metais 98,9 proc. senjorų susidūrė su miego sutrikimais, o 71,9 proc. – su nuotaikos sutrikimų, įskaitant depresiją.

Padeda išlaikyti bendrą kūno stabilumą

Remiantis PSO, esant pastoviam fiziniam aktyvumui, smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, dėl kurių gerėja asmens savijauta ir miego kokybė. Reguliarus fizinis aktyvumas apsaugo nuo tam tikrų neužkrečiamųjų ligų, tokių kaip širdies ligos, nutukimas, diabetas ir kai kurios vėžio formos.

Anot ergoterapeutės, kineziterapeutės M. Šaulytės, vyresniems asmenims būtina užtikrinti fizinį aktyvumą ir dėl kritimų prevencijos. Greta pasitaikančių sveikatos problemų gali pasireikšti koordinacijos bei pusiausvyros sutrikimų, galvos svaigimas, silpnumas, todėl būtina užtikrinti nuolatinį judėjimą, kuris padeda išlaikyti bendrą kūno stabilumą.

„Įsivertinkite savo fizinę būklę: būdami saugioje aplinkoje, pastovėkite ant vienos kojos, pabandykite užsimerkti. Jaučiantis stabiliai, saugų atstumą eikite užsimerkę. Atlikite lengvus jėgos pratimus, kurie yra svarbūs kaulų tankiui“, – būdais, kaip būti fiziškai aktyviems, dalijosi M. Šaulytė.

Mėgstantiems vaikščioti M. Šaulytė rekomenduoja kiekvieną dieną stengtis eiti vis aktyviau, intensyvesniu žingsiu nueiti ilgesnį ar trumpesnį atstumą, stebint savo savijautą. Jaučiantis gerai, krūvį galima padidinti.

„Kartais būna, kad žmonės nežino, kokius pratimus atlikti, ar neturi tam motyvacijos. Tuomet skatiname aktyvesne fizine veikla užsiimti buityje. Pavyzdžiui, dideliais mostais ar greitesniu tempu nuvalyti dulkes nuo spintelės“, – kalbėjo kineziterapeutė.

Ergoterapeutė pažymėjo, jog visus pratimus reikėtų atlikti iki skausmo ribos. Raginama saugiai judėti savo komforto zonoje, siekiant palaikyti fizinį aktyvumą, tačiau nepabloginti situacijos.

Pagalba teikiama nemokamai

Pirmoji psichologinės pagalbos stotelė senjorui arba neįgaliam žmogui turėtų būti artimųjų prieglobstis. Anot S. Bendžiūtės, buvimas socialiniame rate su šeimos nariais, bendravimas, jautimasis bendruomenės, komandos dalimi yra trūkstama senjorų sveikatos dalis. Mažėjant artimųjų ratui, gali kilti socialinė izoliacija ar suprastėti sveikatos būklė.

„Nuvykus į savo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, šeimos gydytojas informuos, kokiam psichikos sveikatos centrui esate priskirtas – ten jums bus suteikiama parama. Nenustebkite, jei gydytojas rekomenduos ar nusiųs pas psichologą arba socialinį darbuotoją. Senjorai ir neįgalūs asmenys raginami kreiptis į dienos, socialinių paslaugų bei užimtumo centrus, kur taip pat teikiama psichologinė pagalba“, – pasinaudoti galimybėmis išlaikyti socialinį kontaktą skatino vyriausioji Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė.

Psichikos centro atstovė S. Bendžiūtė priminė ir apie kiekvienoje savivaldybėje veikiančius visuomenės sveikatos biurus, kuriuose teikiamos nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos.

„Svarbu stengtis būti aktyviems net ir kasdienėse veiklose, visuomet stebėti savo savijautą, būti kiek įmanoma saugesnėje aplinkoje ir, žinoma, nepersistengti. O jaučiant diskomfortą, esant konkretiems skausmams ar kitiems nusiskundimams, nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus“, – sakė ergoterapeutė, kineziterapeutė M. Šaulytė.

Visuomenės sveikatos biuruose taip pat vykdomi nemokami fiziniai užsiėmimai senjorams ir mažiau aktyviems asmenims. Biurų sąrašą ir kitą informaciją galima rasti LR sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje.

Padeda jaustis reikalingiems

Higienos instituto specialistė pabrėžė, kad nuomonė, jog vienintelis būdas gauti pagalbos – apsilankyti psichologo ar psichiatro kabinete, yra klaidinga. Yra daug kitų pagalbos būdų ir vietų, tačiau tai ne visi žino.

„Senjorų ir neįgaliųjų dienos centrai suteikia galimybę tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek asmenims, turintiems negalią, susipažinti su bendraminčiais, kartu dalyvauti grupinėse veiklose ir užmegzti draugystes.

Lietuvoje taip pat veikia trečiojo amžiaus universitetai, kuriuose vyresnio amžiaus žmonės gali ne tik tęsti mokymąsi, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, bet ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tai yra būtina, siekiant stiprinti emocinę gerovę ir bendruomeniškumo jausmą“, – kalbėjo S. Bendžiūtė.

Vyresnio amžiaus žmonės, ieškantys pagalbos, raginami kreiptis į savo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos psichikos sveikatos centrą, kur gali gauti skubią pagalbą ir 10 nemokamų psichologo konsultacijų. „Taip pat veikia nemokama emocinės pagalbos linija „Sidabrinė linija“, specialiai sukurta vyresnio amžiaus žmonėms“, – pasakojo S. Bendžiūtė.

Specialistė pridūrė: pagalbos linija ne tik suteikia emocinę paramą, bet ir priima senjorus savanoriauti šioje pagalbos linijoje. Dalyvavimas savanoriškoje veikloje gali padėti padidinti savivertę, suteikti prasmės jausmą ir pagerinti bendrą psichologinę, kartu ir fizinę būklę. Padėdami kitiems, senjorai gali jaustis naudingi, reikalingi ir sveiki.

Užs. Nr. 105419