Turistų gausiai lankyti trys Kėdainių objektai, liudijantys Lietuvos kūrimosi istoriją, kovas už laisvę

Kauno regiono plėtros agentūra jau nebe pirmą kartą suburia turizmo informacijos centrus bendram kelionių žaidimui, kuris skirtas populiarinti Kauno regioną, skatinti jį pažinti, atrasti ir po jį keliauti. Žaidimo maršrute buvo iš viso 21 Šimtmečio objektas, po 3 iš kiekvienos savivaldybės, liudijantis Lietuvos kūrimosi istoriją ir kovas už laisvę. Kėdainių rajone keliautojai lankė Povilo Lukšio žūties vietą, Jono Žemaičio-Vytauto horeljefą ir Paberžę.

17 dalyvių aplankė visus objektus

Šiemet žaidimas buvo dedikuotas Lietuvos šimtmečiui. Žaidimas startavo balandžio 3 dieną, baigėsi lapkričio 11 dieną. Kauno regionas kvietė apsilankyti Birštono kurorte, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių rajonuose. Net 17 dalyvių aplankė visus kelionių žaidimo objektus!

Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro gidė Edita Mongirdaitė džiaugiasi, kad nemažai kėdainiečių keliavo, nemažai iš kitur atvyko į Kėdainius bežaisdami šį žaidimą ir ragina visus ateityje taip pat dalyvauti ir išmėginti savo laimę…

Taigi, spalvingame žaidimo žemėlapyje buvo vietos, kur keliautojai galėtų pernakvoti, pavalgyti ar padegustuoti kokio įdomaus to krašto patiekalo, papramogauti. Pagal žaidimo taisykles keliautojas turėjo aplankyti bent tris objektus iš trijų regiono savivaldybių, nusifotografuoti, registruotis ir siųsti nuotraukas Kauno regiono plėtros agentūrai.

Keliautojai dalinosi nuotraukomis feisbuko paskyroje „Šimtmečio regionas“: kaip matyti, keliavo mamos su kūdikiais, moksleiviai, senjorai, šeimos...

Laimėtoja - kaunietė

Pagrindinis žaidimo prizas – 3 dienų poilsis keturiems asmenims kaimo turizmo sodyboje Kauno regione. Lapelį su nugalėtojos vardu burtų keliu ištraukė „Radijas TAU 102,9 fm” atstovė Živilė Kepežinskienė. Laimėtoja – kaunietė Loreta Latvienė, jai pagrindinį prizą įteikė kaimo turizmo sodybos PAKALNĖ atstovė Greta Stasiulevičienė. Loreta galės jau netrukus mėgautis sodybos paslaugomis.

Įspūdžiai ir žinios apie Kėdainių objektus bei žmones

Vieni keliautojai dėjo į feisbuko puslapį „Šimtmečio regionas“ tik nuotraukas, kiti aprašė emocijas, įspūdžius, dar kiti pateikė sužinotą informaciją. Svarbiausi ir mieliausi visgi tie įspūdžiai, kurie pasakoja ne tik apie mūsų krašto istorinius, kultūrinius objektus, o apie žmones. Kaip sugebame sutikti iš kitur atvykusius, toks įspūdis dažnai ir lieka apie visus čia gyvenančius žmones. Tad smagu skaityti štai tokį atsiliepimą:

Laura Kuršienė feisbuke rašo: „Šįkart su Mildute patraukėm link Kėdainių. Pirmiausiai Taučiūnuose aplankėm paminklą Povilui Lukšiui.Tuomet keliavome į Kėdainius, kur visų pirma aplankėm VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centrą. Pasirodo, jog mūsų su Mildute kelionėmis yra domimasi, nes centro darbuotoja mus pažino ir palinkėjo gerų įspūdžių žaidžiant žaidimą ir keliaujant po Kėdainius. Įspūdžiai tikrai patys geriausi! Bevaikštinėdamos po jaukų senamiestį priėjome Kėdainių krašto muziejų ir paminklinę lentą-horeljefą Jonui Žemaičiui-Vytautui. Pasistiprinusios puikioje vietinėje kavinukėje ir apžiūrėjusios retro automobilius, kurie kaip tik tądien buvo demonstruojami Kėdainiuose, galiausiai patraukėme link Paberžės. Joje aplankėme Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Besiilsint priėjo pasilabinti muziejaus darbuotoja, su kuria maloniai šnektelėjom. Tad kelionę po Kėdainių rajoną užbaigėm su šypsenom ir smagiais prisiminimais apie čia sutiktus žmones.″

Kiti lankytojai pateikė čia sužinotas žinias, informaciją. Tikrai vertinga apie tai ne tik kito krašto žmogui sužinoti, bet ir mums patiems, kėdainiečiams, priminti. Emilija Giedrautytė taip aprašo matytus objektus.

Kėdainių krašto muziejus ir paminklinė lenta – horeljefas Jonui Žemaičiui-Vytautui
Kėdainių krašto muziejus – vienas seniausių Lietuvoje, įkurtas 1922 m. Nuo 2000 m. šis muziejus perkeltas į Karmelitų vienuolyno pastatą. Tarp įspūdingiausių eksponatų – dievdirbio Vinco Svirkos kryžiai. Ant Kėdainių krašto muziejaus sienos yra pakabinta paminklinė lenta-horeljefas, skirtas Jonui Žemaičiui-Vytautui atminti. Šis žmogus – kovojančios Lietuvos Prezidentas. J. Žemaitis daug pasiekė vienydamas visos Lietuvos partizanus. Ant paminklinės lentos-horeljefo iškalta informacija „Šioje vietoje 2-ojo artilerijos pulko 5-ojoje baterijoje 1929 11–1935 01 tarnavo Leitenantas Jonas Žemaitis-Vytautas. Vėliau – partizanų generolas, 1949‒1954 m. ėjęs Lietuvos Prezidento pareigas.

1863 m. sukilimo muziejus ir sakralinio meno saugotuvės Paberžėje
Vaikštant po nuostabų kaimelį Paberžę dvelkia ramuma, čiulba paukšteliai ir kvepia žydintys čiobreliai. Norint pailsėti nuo triukšmo, reikia važiuoti tik ten. Paberžės bažnytkaimis įsikūręs prie Liaudies ir Nykio upelio santakos. Einant link bažnyčios, gali pamatyti užrašą „Už Mūsų ir Jūsų laisvę“. Šiandien Švč. Mergelės Apsilankymo bažnytėlėje, svirne bei klebonijoje gausu liturginių ir buities reikmenų, kuriuos rinko Tėvas Stanislovas ir vadino saugotuvėmis. Šį kaimelį išgarsino vienuolis kapucinas Tėvas Stanislovas. Paberžėje auga nuostabus medis ‒ Nykio Vinkšna. Tai labai įspūdingas, savo tvirtumu nenusileidžia ąžuolams (kamieno apimtis 5,6 m.). Prie bažnytėlės stovi koplystulpis ir 4 stogastulpiai – 1863 m. sukilimo simboliai. Pylimas simbolizuoja 250 sukilėlių būrį, sugrįžusi ir sugulusį lauko akmenimis...

Paminklas Povilui Lukšiui (1886‒1919 m.)
Tai pirmojo žuvusio savanorio Povilo Lukšio žūties vieta. Paminklas yra trikampės fomos, primena savanorių ženklą, trys terasos simbolizuoja tautinės vėliavos spalvas, piramidė – amžinybę. Paminklas pastatytas laukuose. Ant paminklo iškalti žodžiai „1919 m. vasario 9 d. kautynėse su raudonąja kariuomene čia žuvo kareivis savanoris Povilas Lukšys – pirmoji Lietuvos nepriklausomybės kovų auka“.