Turistiniame ralyje svarbu ne greitis, o sumanumas

Paskutinį rugsėjo šeštadienį Dzūkijos senovinės technikos klubas surengė turistinį ralį „Dzūkijos ruduo 2017“, kuriuo senovinės technikos mylėtojai uždarė šių metų sezoną. Alytaus rotušės aikštėje startavo 27 ekipažai iš Kauno, Prienų, Birštono, Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Biržų ir Alytaus.

Kelyje laukė užduotys

Turistinio ralio dalyviams teko įveikti apie 85 km trasą maršrutu Alytus–Punia–Jieznas–Birštonas–Nemajūnai–Vaitiškės–Šaltinėnai–Siponys. Dalyviai startavo tam tikru laiko intervalu vienas po kito. Važiuodami pagal gautą kelio knygą jie turėjo laiku atsižymėti kontrolės punktuose (į juos negalima nei vėluoti, nei atvykti per anksti – už tai skiriamos baudos sekundės) ir atlikti papildomas užduotis. Pavyzdžiui, pamatyti ir eilės tvarka surikiuoti nuotraukose užfiksuotus objektus, spręsti matematinius uždavinius ir rebusus. Viename iš tarpinių punktų dalyvių laukė ne tik sumuštiniai: pasistiprinus čia pat teko atlikti užduotį – automobiliu „Mini“ užvažiuoti ant lentelės, tada domkratu pakelti automobilį ir tą lentelę ištraukti.

Birštone teko surasti ir nufotografuoti 10 objektų, tačiau norint sužinoti, kokie tai objektai, reikėjo atspėti mįsles. Viena originalesnių užduočių buvo senoje parko alėjoje padaryti savo automobilio meninę nuotrauką.

Galima sakyti, kad sėkmę tokiame ralyje lemia ne greitis, bet orientacija ir sumanumas.

Vieni ekipažai užduočių ėmėsi labai entuziastingai, o kiti važiavo ramiai, mėgaudamiesi puikiu šeštadienio oru. Tačiau finišą ir sodybą, kurioje vyko renginio uždarymas, surado visi. Na, o suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad absoliučiais turistinio ralio nugalėtojais tapo alytiškių Hario Krušniausko ir Donato Jankausko ekipažas, važiavęs 1966 m. laidos automobiliu „VW Kaefer“.

Iš kiekvieno renginio dalyvis turi išsivežti kažką naujo

Šis turistinis ralis – toli gražu ne pirmasis, kurį surengė Dzūkijos senovinės technikos klubas (DSTK). 14 metų gyvuojantis klubas yra surengęs per pusšimtį įvairaus formato renginių.

Pasak septintus metus klubui vadovaujančio Sauliaus Mastausko, „kiekvienas sezonas yra savotiškas iššūkis, nes norisi naujovių, naujų formatų, nesikartojančio turinio renginių“.

Anot jo, ankstesniais metais kiekvieną sezoną Lietuvoje būdavo organizuojami 4–5 renginiai.

– Vėliau aktyvesni tapo jau buvę klubai, atsirado naujų, tad natūraliai bendras Lietuvos istorinės technikos judėjimo renginių skaičius ūgtelėjo. Tai lėmė, kad tapo nelogiška organizuoti renginius keliems klubams vienu metu ir tartum savotiškai konkuruoti dėl dalyvių. Juk įdomiau, kai patys galime nuvykti į kolegų renginius, o jie – pas mus. Tad nutarėme vadovautis tokiu principu: darome vieną pagrindinį metų renginį, o sezono atidarymui bei uždarymui paminėti skirtas išvykas organizuojame kuklesnio, paprastesnio formato. Tačiau šie metai buvo išimtis – sezono uždarymo renginys buvo organizuotas kaip pagrindinis. Tai parodo, kad esame originalūs bei lankstūs šioje srityje ir galime bet kuriai progai pritaikyti net ir patį sunkiausią organizacine prasme formatą – turistinį ralį. Ir kiti mūsų renginiai visada būna informacinio-pažintinio turinio, niekada nedarome banalaus pastovėjimo vienoje vietoje. Kas kartą yra numatomas maršrutas kur nuvykti, kokią nežinomą vietą aplankyti – esame pasiekę ir Norviliškių pilį, aplankę daugybę dvarų, muziejų ir pan. Visada maršrute būna užduočių, rungčių. Principas toks: iš kiekvieno renginio dalyvis turi išsivežti kažką naujo“, – pasakojo klubo vadovas.

Prisideda ir šeimų nariai

S. Mastauskas sakė, kad organizuojant šio rudens renginį visą juodą darbą padarė keturi klubo nariai: Linas Žvinakevičius, Marius Rėklaitis, Norbertas Glušokas ir pats klubo pirmininkas.

– Sugalvojama idėja, pasirenkama kryptis, tuomet sulipdomas stuburas, na ir aplinkui, pasidalinę atsakingas sritis, užauginame raumenis: detales, rungtis, nominacijas, prizus, pateikimą ir t. t. Savaime suprantama, mūsų šeimų nariai taip pat dalyvauja ruošiant renginius, šioje veikloje noriai dalyvauja ir kiti klubo nariai. Organizuojant renginius darbo per mažai tikrai nebūna, tad ačiū jiems už tai, – sakė DSTK vadovas.

Šiuo metu Dzūkijos senovinės technikos klubas vienija 26 narius. Klubo narių turima technika – pati įvairiausia: nuo visiems žinomų sovietinių transporto priemonių (VAZ, „Moskvič“, GAZ) iki europietiškų (VW, „Porsche“, „Mercedes Benz“, SAAB, DKW) ar JAV gamintojų automobilių („Cadillac“, „Ford“). Yra dalis klubo narių, kurių „specializacija“ – tik motociklai, ir jie, pasak klubo vadovo, yra tikri guru šioje srityje.

Gintaro Kandroto nuotraukos