Turgaus prekeiviai: lauke dirbti liūdna ir šalta, genda prekės

„Turguose situacija labai liūdna. Galima prekiauti tik gryname ore, bet kas gali visą dieną išstovėti lauke? Yra šlapia, yra šalta, yra drėgna. Galų gale ne visas prekes gali laikyti lauke. Kai kurios genda“, – padėtį turguose Vyriausybei nuo vasario vidurio leidus ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis apibūdina Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas Vytenis Butkevičius.

Jis teigia nesuprantantis valdžios taikomų draudimų logikos.

„Esame diskriminuojami, valdžia mūsų nemato. Už turgaus tvoros paviljone galima dirbti, o turguje draudžiama. Mes neturime paaiškinimo, kodėl taip yra. Ir Konkurencijos įstatymas, mūsų nuomone, šiandien yra pažeistas, kadangi jame įtvirtinti lygios ir teisingos prekybos principai yra paminti“, – Alfa.lt sakė V. Butkevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad nuo pat antro karantino pradžios prekybos tinklai gali prekiauti visomis, taip pat ir ne maisto prekėmis, o turgai to daryti negalėjo ir negali.

Šiuo metu Vyriausybės sprendimu vis dar draudžiama prekiauti ne maisto prekėmis turguje esančiuose paviljonuose, kuriose yra daug parduotuvių po vienu stogu. Išimtis taikoma tik maisto ir gėlių prekybai.  

Tačiau nuo vasario vidurio leidžiama prekyba ne maisto prekėmis lauke nuo laikinų prekybos įrenginių: prekystalių, stendų, stelažų. Ši prekyba gali būti vykdoma tiek atviroje turgavietėje, tiek ir kitose viešose prekybos vietose.

V. Butkevičius teigė, kad turgaus prekeiviai tokių suvaržymų, kurie taikomi tik jiems, yra nesuprantami. „Turguje yra gera ventiliacija, dėl didelių erdvių gali būti išlaikomi visi reikalaujami atstumai. Tai kokios problemos, kodėl mums neleidžiama dirbti?“ – stebėjosi smulkiųjų prekybininkų atstovas.

Jis įtaria, kad valdžia tenkina „kažkieno interesą žlugdyti šitą smulkiojo verslo šaką“, kuri yra pagrindinis didžiųjų prekybos tinklų konkurentas.

Alfa.lt pašnekovas pabrėžė, kad prekyba maistu turguose sudaro tik apie 10 proc., visa kita yra ne maisto prekės. Pasak jo, jau pirmas karantinas „labai nukankino“ smulkiuosius verslininkus, o antro karantino metu įvesti draudimai esą yra „dūris į nugarą“.

„Mūsų Vyriausybė daro didelę klaidą sekdama didelių turtingų Vakarų valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės – pavyzdžiu. Tos šalys yra turtingos ir gali svariai kompensuoti smulkiojo verslo patirtus nuostolius dėl įvestų draudimų dirbti. O mūsų valdžia numeta žmogui 260 eurų per mėnesį, ir tu pragyvenk, kaip nori“, – piktinosi V. Butkevičius.      

Vyriausybę paduos į teismą, „eis iki Europos Sąjungos“

Šiuo metu Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacija kartu su teisininkais rengia ieškinį teismui.

„Mes dabar aiškinamės, kaip mums būtų geriausia teisiniu keliu apsiginti. Pagrindo turime – buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas. Pavyzdžiui, Latvijoje visiems verslo subjektams buvo uždrausta prekiauti ne maisto produktais. Estijoje apskritai nebuvo draudžiama. Lenkijoje pirmos instancijos teisme smulkieji verslininkai jau laimėjo bylą dėl jiems taikytų diskriminacinių priemonių, nes Vyriausybė peržengė savo įgaliojimų ribas, ji negalėjo uždrausti prekiauti neįvedus nepaprastosios padėties. Lietuvoje taip pat nebuvo paskelbta nepaprastoji padėtis, bet tai jau teisininkų klausimas. Mes dabar rengiame teisinę išvadą ir bandysime taip lengvai nepasiduoti“, – pasakojo V. Butkevičius.

Vis dėlto jis negalėjo pasakyti, kada toks ieškinys bus pateiktas – esą tam reikia nuveikti daug darbo. Smulkiųjų prekybininkų atstovas mano, kad dėl Vyriausybės sprendimų, kuriais diskriminuojamas smulkusis verslas ir pažeidžiama konkurencija, galutinį žodį turėtų tarti Konstitucinis Teismas, bet pagal procedūras pirmiausia turi būti kreipiamasi į žemesnės instancijos teismus.

„Manome, kad skųsime ir Konkurencijos tarybos sprendimus. Mes – turgaviečių prekeiviai ir kiti smulkieji verslininkai – galime formuoti grupinį ieškinį. Bet tai užtrunka, tai ilgi teisiniai procesai. Tačiau mes tuo keliu eisime. Eisime iki Europos Sąjungos, siekdami įrodyti, kad, valstybėje atsitikus nelaimei, visi turi prisidėti solidariai. O ne taip, kad vienus palieka pragyventi po 260 eurų per mėnesį, o kitiems sudaro sąlygas klestėti“, – sakė V. Butkevičius.

Jis taip pat informavo, kad yra surinkta daugiau kaip 10 tūkst. vartotojų parašų po pareiškimu, kad jie galbūt neteisėtai negavo paslaugų, kurias teikia smulkusis verslas, ir kad tokiu būdu buvo pažeistos vartotojų teisės. Atsižvelgdamos į tai, kitą ieškinį prieš Vyriausybę turėtų kelti vartotojų teisių organizacijos. 

Galės prašyti vienkartinės 300 eurų kompensacijos

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) parengtą turgavietės mokesčio kompensavimo tvarką, pagal kurią turgavietės prekiautojai galės gauti vienkartinę 300 eurų pagalbą, nuo kovo 8 d.

Pranešama, jog turgaviečių prekiautojai iki šių metų birželio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje „Mano VMI“ turės užpildyti paraišką gauti kompensaciją. Tinkamų finansuoti turgavietės prekiautojų sąrašą sudarys VMI, o galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priims EIM.

Prieš skiriant paramą bus tikrinama, ar turgaus prekiautojai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 16 d. buvo įgiję verslo liudijimą arba įregistravę individualią veiklą ir yra pateikę metinę pajamų deklaraciją už 2019 m. ir ar jie atitinka kitus nustatytus reikalavimus.

Vienas prekiautojas galės gauti vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus.

Priemonei įgyvendinti skirta 2 mln. eurų – jų pakaks 6,67 tūkst. prekybininkų paremti. Kompensacijos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad viena turgavietės prekybos vieta per mėnesį vidutiniškai kainuoja 155 eurus.

R. Vainienė: subsidijos dalies prekybininkų neišgelbės nuo bankroto

Lietuvos prekybos įmonių asociacija šią savaitę kreipėsi į Vyriausybę prašydama leisti dirbti įėjimą iš lauko turinčioms parduotuvėms, kurių plotas neviršija 3000 kv. m. Šiuo metu leidžiama dirbti parduotuvėms, kurių plotas neviršija 300 kv. m.

Jei tokia galimybė būtų sudaryta, prekybininkai įsipareigojo ne rečiau nei kas dvi savaites testuoti visus savo darbuotojus ir imtis griežčiausių saugumo priemonių. Asociacijos vadovės Rūtos Vainienės teigimu, tai leistų ir sumažinti naštą valstybės biudžetui, ir išplėsti gyventojų testavimo apimtis.

„Lietuvos prekybos sektorius yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų ir darbdavių – sektoriuje dirba apie 110 tūkst. darbuotojų, reikšminga jų dalis šiuo metu yra išleista į prastovas. Tiek prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimo priemonės, tiek kitos valstybės pagalbos priemonės verslui yra nemenka našta valstybės biudžetui. Be to, šiuo metu taikomos ir ketinamos taikyti subsidijos yra per mažos, kad, užsitęsus apribojimams, apsaugotų dalį prekybos įmonių nuo bankroto“, – sakė R. Vainienė.

Prekybininkai įsitikinę, kad dabartinė epidemiologinė situacija jau leidžia atidaryti didesnes parduotuves, tačiau sutinka, kad būtina laikytis visų saugumo priemonių – užtikrinti bent 30 kv. m vienam lankytojui, aktyviai valdyti srautus, nuolatos vėdinti ir dezinfekuoti patalpas, suteikti darbuotojams priemones, skirtas saugumui užtikrinti.

R. Vainienės teigimu, užsitęsę apribojimai kelia didžiulę grėsmę prekybos sektoriui. Asociacijos atlikta apklausa parodė, kad palyginti tuo pačiu periodu prieš metus, vien 6 prekybos įmonės per mažiau nei pustrečio mėnesio negavo beveik 50 mln. eurų pajamų, sandėliuose turi įšaldytų prekių atsargų, kurių vertė siekia 27,7 mln. eurų, taip pat turėjo atleisti 435 darbuotojus.     

Alfa.lt