Turgaus prekeiviai apie valstybės paramą: absurdas, pasityčiojimas, cirkas

Naujausiais duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sulaukė 6809 paraiškų dėl turgavietės mokesčio kompensacijos suteikimo.

Iš besikreipusių prekiautojų, beveik 4700 iš mokesčių administratoriaus sulaukė žinių apie teigiamą sprendimą skirti kompensaciją. Paskirtų kompensacijų suma siekia 1,4 mln. eurų.

Iš viso šiai paramai Vyriausybė skyrė 6 mln. eurų, taigi, išmokų turėtų užtekti 20 tūkst. verslininkų, tačiau tik dėl biurokratinių kliūčių ja galėjo pasinaudoti tik maža dalis.

VMI paraišką pateikti galima tik elektroniniu būdu per interneto platformą „Mano VMI“ , taip pat įrodyti, kad prekeiviai yra nukentėję nuo COVID-19, įsipareigoti sumokėti turgavietės mokestį už visus metus bei vykdyti kitas sąlygas.

Prekeiviai: paramą gauti trukdo biurokratinės kliūtys

Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas Vytenis Butkevičius mano, kad kompensuoti turgavietės mokestį prašo nedaug prekeivių iš dalies todėl, kad yra labai daug biurokratinių kliūčių.

„Žmogus privalo turėti kompiuterį ir internetą. O turgavietėse daugiausia prekiauja vyresnio amžiaus žmonės. Dauguma jų nesinaudoja kompiuteriais ir internetu. Tai kodėl į tai nebuvo atsižvelgta? Mes juk sakėme, prašėme. Kodėl nebuvo suteikta galimybė tiems žmonėms užpildyti prašymų raštu? Automatiškai dauguma tokių žmonių (neturinčių kompiuterinių įgūdžių,¬ – red.) nesikreipia“, – dėstė V. Butkevičius.

Anot jo, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacija paprašė šalies turgaviečių, kad jos maksimaliai padėtų žmonėms, suteiktų prieigą prie interneto, kad apmokyti darbuotojai pastovėtų šalia kompiuterio, padėtų prekeiviams užpildyti paraiškas.

„Bet apskritai kalbant, jeigu valstybėje yra krizinė situacija ir reikia žmonėms išmokėti kažkokias kompensacijas ar dotacijas, – ar tai būtų karas, ar maras, ar badas, ar Astravo AE sprogsta, ir gali nebūti elektros ar kompiuterių, – privalo būti sukurta galimybė žmogui Lietuvoje kažkur ateiti ir rašytine forma pašte ar kur kitur užpildyti paraišką ir gauti pinigus. O dabar padaryta kažkokia nesąmonė. Tai negi dabar mano ar jūsų mama ar seneliai turi staiga išmokti kompiuteriu dirbti, kad galėtų gauti pinigus? Tai labai nepatogu ir neprotinga“ – valdžios sprendimais piktinosi V. Butkevičius.

VMI: paraiškų teikimo procesas nesudėtingas

VMI Mokestinių prievolių departamento atstovė Danutė Laurinavičienė Alfa.lt teigė, kad dažniausiai tenka atmesti tuos prašymus, kuriuos pateikę asmenys laikotarpiu nuo kovo 1 iki 15 d. ir nuo balandžio 30 iki liepos 14 d. nevykdė individualios veiklos, nebuvo įsigiję verslo liudijimo ar pažymos, arba jų vykdytos veiklos rūšis neatitiko šios kompensacijos gavėjų „aibės“

„Besikreipiantys turi prekiauti ne maisto produktais turgavietėje ir arba vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą, kuris remiantis Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašu suteikia teisę prekiauti verslo liudijime nurodytomis savo gamybos prekėmis neįsigijus prekybos liudijimo ir prekiauja ne maisto produktais turgavietėje“, – teigė D. Laurinavičienė.

Ji pažymėjo, kad dalis besikreipiančiųjų privalėjo, tačiau vis dar nepateikė metinės pajamų deklaracijos ar paprasčiausiai neturi banko sąskaitos, į kurią būtų pervedama kompensacijos suma.

„Tad raginame planuojančius teikti ar jau pateikusius paraiškas atkreipti dėmesį ir į šias kompensacijos suteikimo sąlygas“, – teigė VMI atstovė.

D. Laurinavičienės nuomone, paraiškų teikimo procesas nesudėtingas – turgaus prekiautojas, kuris atitinka nurodytus kriterijus, prisijungęs prie „Mano VMI“ pateikia supaprastintos formos paraišką.

„Paraiškos jam pildyti nereikia, ji yra užpildyta VMI turimais duomenimis, todėl ją reikia tik perskaityti ir pateikti. Pateikęs paraišką turgaus prekiautojas asmenine žinute per „Mano VMI“ bus informuojamas apie tai, ar jo paraiška yra tenkinama ar ne, ir jeigu ne, tai kodėl“, – teigė VMI atstovė.

„Paramos suma – juokingai maža“

Vyriausybė liepos mėnesį pažadėjo per karantiną nukentėjusiems turgaus prekeiviams išmokėti vienkartines 300 eurų išmokas.

Po ilgų ginčų valdžia nusprendė nebesigilinti, kiek prekeiviai išleidžia nuomai ir nutarė visiems skirti vienodas išmokas. Tačiau gauti žadėtų išmokų daugeliui nepavyksta dėl biurokratinių kliūčių.

Per karantiną daugelis prekeivių dėl Vyriausybės nustatytų draudimų negalėjo prekiauti, tačiau vis tiek turėjo mokėti už patalpų nuomą ir prekybos vietas.

Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu, į papildomas vienkartines 300 eurų išmokas prekybos nuomai apmokėti gali pretenduoti ne maisto prekeiviai, kurių veiklą Vyriausybė per karantiną buvo apribojusi.

V. Butkevičius mano, kad Vyriausybės nustatyta paramos suma nuo COVID-19 nukentėjusiems turgaus prekeiviams yra „juokingai maža“.

„Žmonėms buvo draudžiama prekiauti 4–5 mėnesius. Ir jiems dabar siūlo 300 eurų. Tai yra maždaug kinietiško išmanaus telefono kaina. Tai ką tai kompensuos? Ar tai yra pagalba? Tai pasityčiojimas“, – piktinosi turgaus prekeivių atstovas.

Be to, V. Butkevičiaus nuomone, parama yra pavėluota, nes žmonėms reikėjo pinigų pirmą karantino mėnesį, kai ištiko nelaimė. „Amerikoje iš karto į banko sąskaitas buvo pervedami pinigai. Lietuvoje pinigai pasiekė tik liepos mėnesio pabaigoje, kai prekiauti uždrausta kovo viduryje. Tai absurdas. Kokia čia pagalba. Ar kai sprogs Astravas, jodo tabletes irgi gausime po penkių mėnesių, kai nusipirks iš Kinijos. Tai absurdas. Pasityčiojimas. Klounada. Cirkas“, – nusivylimo neslėpė asociacijos prezidentas.

Labiausiai piktina „neteisybė“

Vis dėlto labiausiai V. Butkevičių piktina valdžios selektyvus požiūris į smulkųjį ir stambųjį verslą ir įteisintas neteisingumas. „Prekybos centrai visą karantino laiką galėjo prekiauti ne maisto prekėmis. Tai jeigu norime smulkiam verslui padėti, gal uždrauskime dabar 4–5 mėnesius prekiauti prekybos tinklams? Kad smulkus verslas atsigautų. Kodėl taip nepadarius? Prispauskime dabar didžiųjų prekybos tinklų, stambaus kapitalo verslą prie asfalto ir pažiūrėkime, koks tai verslas. Kaip premjeras Saulius Skvernelis sakė, koks čia verslas, jeigu negali porą mėnesių išgyventi. Uždrauskime prekybos tinklams prekiauti tokį pat laikotarpį, koko buvo draudžiama smulkiems prekeiviams, ir pažiūrėsime kokie stiprūs mūsų prekybos tinklai ir stambusis verslas. O per tą laikotarpį gal ir mažiukai atsigaus“, – teisingo valdžios požiūrio į smulkųjį ir stambųjį verslą per krizę pasigedo V. Butkevičius.

Pasak asociacijos prezidento, per karantiną smulkūs turgaus prekeiviai pravalgė visą apyvartinį kapitalą, nes reikėjo neadekvačiomis kainomis pirkti veido kaukes, maistą, vaistus, o pajamų tuo laikotarpiu negauta. „Faktiškai buvo vien tik išlaidos“, – pažymėjo V. Butkevičius.

Jo nuomone, skirta 300 eurų kompensacijų yra juokingai maža ir verslo neišgelbės, nes daugelis prekiautojų visiškai prarado pinigus, nes buvo prisipirkę sezoninių prekių ir jų nepardavė, dalis žlugo ir nebegrįžo į turgavietes.

Valdžia esą galėjo smulkiajam verslui padėti kitais būdais: iki metų pabaigos atleisti smukųjį verslą nuo mokesčių, paversti turgavietes (kol atsigaus) laisvo apmokestinimo zonomis.

Asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 300 turgaviečių ir sezono metu jose prekiauja apie 70–80 tūkst. prekybininkų.     

Alfa.lt