Tūkstantmečio vaikas pralaimėdavo „Tylos karaliui“

Gegužės viduryje „Romuvos“ gimnazijos abiturientas Kristupas Kvitko tapo LRT laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ superfinalo „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ nugalėtoju. Intensyviai brandos egzaminams šiuo metu besiruošiantis jaunuolis universalus: dainuoja, vaidina, yra šaulys, nugali olimpiadose. Kristupas atviras – ir į laidą vyko nugalėti. „Ko tada eini, jei netiki, kad laimėsi“, – sako, prisimindamas vaikystėje buvęs toks smalsus, kad visada pralaimėdavo „Tylos karaliui“.

Pavyzdys – kūrybiška sesuo

Abituriento K. Kvitko vien šių mokslo metų pasiekimai įspūdingi: „Romuvos balsas 2024“, mokyklos šimtadienio pagrindinio aktoriaus vaidmens nominacijos laimėtojas, istorijos olimpiados miesto etapo III vietos laimėtojas, teatro studijos „Kompanija šauni“ jaunasis aktorius ir kt. Seniau plaukikas, treniruojamas E. Šiautkulio, dar dalyvaudavo ir nugalėdavo plaukimo varžybose, yra Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Kristupas juokiasi – jį vaikystėje tėvai augino taip, kad leido skleistis visiems talentams, eiti, kurti, pačiam visko siekti, spręsti problemas. Tėvai taip pat vaikus stengdavosi įtraukti į visas veiklas, dalyvauti diskusijose su draugais, net žiūrint žinių laidas, vaikai buvo kartu.

Ir meilės šeimoje buvo daug. „Aš pats buvau meilus. Ir labai smalsus. Visada klausdavau: „O kodėl taip?“ Norėdavau išsiaiškinti visas subtilybes, detales. Tėvams buvo tikrai nelengva. Kai su jais žaisdavome „Tylos karalių“, visada pralaimėdavau, neištylėdavau“, – juokiasi jaunuolis.

Vis tik labiausiai įvairiapusiškai tobulėti Kristupas panoro, žvelgdamas į penkeriais metais vyresnės sesės Gerdos veiklas.

„Ji man buvo siekiamybių pavyzdys, pats tokiu norėjau būti. Gerda labai išlaisvėjo gimnazijoje ir aš gimnazijoje. Sesuo buvo pasižymėjusi talentais, mokytojai tikėjosi, kad ir aš toks būsiu. Nenusivylė... Sesė privertė į teatro studiją nueiti 9-oje klasėje. Kiekvienam žmogui linkiu nueiti į teatrą. Tai filosofija, laisvė, drąsa reikšti mintis emocija, žodžiu ir kūno plastika. Apie viską nuo detalės gali diskutuoti. Labai dėkingas „Kompanija šauni“ vadovams Dargiams“, – beria žodžius jaunuolis.

Sesuo Kristupą pradinėse klasėse nuvedė ir pas Aušrą Kardašienę į chorą, tuometį „Šaltinėlį“. „Net Dainų šventėje dalyvavome 2016 metais. A. Kardašienė išugdė mano muzikalumą ir patriotišką sielą. Muzikuodamas ugdai kvėpavimą, dikciją, laikyseną, mąstymą. Muzika ne ką lengviau už matematiką. Muzika – kalba ir skaičiai. Yra ką veikti“, – šypsosi jis.

O dabar, birželį, Kristupas pasirengęs išlaikyti penkis valstybinius brandos egzaminus, bet savo ateities planų dar neatskleidžia. Žiūrės, kaip pasiseks, laukia dar stojamieji egzaminai, kurie, žinoma, bus Lietuvoje.

„Ir į Lietuvos kariuomenę eisiu tarnauti. Juk „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidoje viešai pasižadėjau. Sveikatos patikrinimą jau praėjau“, – sako romuvietis.

Būtina išmokti nuobodžiauti

Kristupas gimnazijoje mokosi gerai, gauna dešimtukų, tačiau nėra tas, kurio visas gyvenimas – vien mokslai. „Lietuvių ir matematikos dalykų balai šiemet yra žemi, nes visi mokytojai labai spaudžia, o aš turiu daug šalutinių veiklų. Gal todėl“, – paaiškina.

Jaunuolis svarsto, kad laikmečio bėda – vaikai nemoka matematikos – yra todėl, kad, viena vertus, moksleiviams ji tiesiog nepatinka, antra vertus – trūksta disciplinos.

„Bet gali būti problema ir ta, kad vyresni mokytojai pamažu sensta, juos spaudžia iš aukščiau, vis diegiamos naujos programos, o ateina nauja vaikų karta, prie kurios kitokio mąstymo reikia prisitaikyti. Mokytojai nespėja, turi savo patirtį, metodiką, pagal kurią išugdė šimtukininkų. Tą metodiką naudoja ir toliau, o karta jau pasikeitusi, todėl ta pati metodika, net patikrinta laiko, nebeveikia“, – svarsto abiturientas.

Kristupas akcentuoja, kad kai jis buvo devintoje klasėje, vos tik rugsėjį gavo naujus mokytojus, dėl karantino mokykloje praleido tik vieną mėnesį, visą kitą laiką mokėsi nuotoliu. „Ruošimasis atsiskaitymams tikrai buvo paskutinėje vietoje. Mokėmės negalvodami, kad tos žinios ateityje bus pagrindas“, – šypteli jis.

Tiesa, Kristupas sako, kad neverčia savęs skirti laiko tam, kas jam nelabai įdomu. „Žmogaus, kuris mato tik mokslą, man gaila. Kai žmogus neišlenda iš komforto zonos, nesiekia pažinti pasaulio, gyvenime nelabai turi gyvenimo. Pažindamas pasaulį, ne tik prapleti akiratį, bet įgyji daugiau gebėjimų“, – sako Kristupas, visiems linkėdamas išmokti nuobodžiauti.

Jis tai jau tikrai nuobodžiauti moka. „Man labai puikiai sekasi nuobodžiauti... Bet stebiu tendenciją, kad jei mano karta nieko neveikia, juos ima varginti kaltės jausmas, kad va – nieko neveikiu, tuoj kiti taps pranašesni, reikia daryti, daryti, tobulėti. Juk yra bendra nuostata, kad reikia visada judėti, judėti... Bet reikia ir pailsėti, panuobodžiauti, pagalvoti, kam esi šiame gyvenime, ką nori veikti“, – beria žodžius jaunuolis.

Pirmyn–atgal

Tie, kurie žiūrėjo laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ superfinalą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“, laidos pradžioje turėjo būti nustebę. Laidos dalyviai dėl neteisingų atsakymų vis turėjo žingsniuoti atgal, o pats Kristupas – net kelis kartus. Tai išsiverždavo į priekį, tai besijuokdamas žaismingai vaikštinėjo pirmyn–atgal.

Bet viskas galiausiai susiklostė taip, kad romuvietis dvikovoje atsakymus ėmė berti teisingus, laidos vedėjui Robertui Petrauskui beliko paspausti linksmuoliui nugalėtojui ranką ir įteikti 400 Eur simbolinį čekį.

„Bet jūs daug juokingų, įdomių dalykų nematėte. Su mumis R. Petrausko paskutinė laida buvo filmuojama, šią karjerą jis baigė. Man buvo garbė, kai jis ranką paspaudė sveikindamas“, – sako Kristupas.

Vaikinas pasakoja, kaip jau dvikovos rungtyje R. Petrauskas nepatikliai žvelgė į jo atsakymus, lyg ir netikėjo šiauliečio sėkme, kartą net mestelėjo: „Žvaigždės kartais krenta.“ „O aš jam cituoju toliau Andriaus Mamontovo dainos žodžius: „Priešas tau ištiesia ranką.“ Jis nustebo, nusijuokė: „Geras.“ Kartą pasakė netikėjęs, kad žinosiu, jog Kauno pilį gynė Vaidotas“, – šypsosi romuvietis, neslėpdamas, kad streso filmavime tikrai patyrė.

Mokytojos piniginis prizas – mokiniui

Kristupas apie konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ sako sužinojęs pats. Pernai jame jis laimėjo II vietą, šiemet tapo pirmas. „Mokytoja mane užregistravo, nes man buvo įdomu. Buvo ir yra giminaičių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenėje. Stengiausi, mokiausi, todėl nugalėjau“, – šypsosi jis.

Nepaprasta tai, kad istorijos mokytoja Kristina Karošaitė tiek pernai, tiek šiemet konkursuose už mokinio laimėjimus gautas pinigų sumas padovanojo savo talentingajam mokiniui.

Mokytojos teigimu, Kristupas – neeilinis eilinis gimnazistas. Be mokslo ir meninių pasiekimų, tai žmogus, kuris visuomet argumentuotai išsako savo nuomonę, kuri gali nepatikti kitiems. Kristupas – „Romuvos“ gimnazijos abiturientas, be kurio mokykla bus rudenį kitokia. Kristupas Kvitko – tai mokinys, su kuriuo galima diskutuoti ne tik politikos temomis, bet ir kultūros, socialiniais ir kitais klausimais.

„Televizijos laidoje buvo paminėta, kad konkurso prizininkai laimi ir piniginius prizus – ne tik sau, bet ir mokytojui. O, bet, tačiau... Pernai iš serijos „Kam reikia, tas žino“ laimėtą piniginį prizą, t. y. 300 Eur, net neabejodama atidaviau Kristupui. Šiemet istorija kartojasi. Tą pačią akimirką, kai Lietuvos krašto apsaugos ministerija perves pinigus, jie atsidurs Kristupo sąskaitoje. Kodėl taip darau? Atsakymas paprastas – džiaugiuosi būnanti šalia tokio mokinio kaip Kristupas, šalia mokinio, kuris mokėsi įvairiausių ginklų diametrus, karinius laipsnius ir pan. Kristupas nusipelnė tų papildomų 400 Eur, aukodamas savo laiką, kurį galbūt nuvogė nuo kitų pamokų. Man užtenka tik paprasto ir paties gražiausio žodžio – AČIŪ!“ – feisbuko paskyroje parašė mokytoja.

Kristupas į tokį mokytojos dosnumą atsako kukliu šypsniu: „Pinigus panaudosiu prasmingai.“