Laisvės kelias Lietuvoje ir baltarusių mintys apie šių dienų aktualijas

Prieš trisdešimt vienerius metus, 1989 metais, sujungęs tris valstybes, šiemet Baltijos kelias kitoks. Žurnalisto Andriaus Tapino ir Laisvės TV iniciatyva vakar už rankų susikibo šimtai lietuvių nuo Vilniaus Katedros aikštės iki pačios Baltarusijos sienos, kad palaikytų už demokratines permainas kovojančių baltarusių tautą.

Šios iniciatyvos idėja kilo, norint išreikšti palaikymą Baltarusijoje dėl laisvės kovojantiems žmonėms. Baltarusijoje paskelbus, kad prezidento rinkimus laimėjo dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka, kilo masinių protestų banga. Protestai malšinami smurtu, sulaikomi tūkstančiai dabartiniu režimu nepatenkintų Baltarusijos piliečių.

Baltarusijoje gyvenančios Ksenios (pavardė redakcijai žinoma) teigimu, suiminėjami, net ir neprotestuojantys žmonės: „Tiesiog per langą mačiau, kaip miestą „šukuojantys“ pareigūnai suėmė vyriškį, sėdėjusį ant suoliuko.“

Mergina socialiniuose tinkluose dalijasi  informacija, padėsiančia žmonėms atrasti savo dingusius artimuosius: „Kai kurie išeina į taikius protestus ir dingsta, būna suimami, išvežami į kalėjimus. Jie palieka savo kontaktus ir žmonės tais kontaktais dalijasi, tikėdamiesi, jog tai kam nors padės.“ 

„Galiu pasidalinti istorija apie savo artimą draugą Stasą iš Minsko. Jis buvo pasodintas į kalėjimą dar pačioje visų sukilimų pradžioje. Kai jis grįžo, buvo visas sumuštas, negalėjo prašnekėti dėl patirto streso ir patirtų sumušimų, o jo kūnas buvo violetinis nuo smūgių“, - pasakoja Ksenia.

Sukilimai Baltarusijoje šiomis dienomis 

Taip pat mergina priduria: „Suprantu, kad tai, ką pasakoju, skamba siaubingai. Bet labai noriu, kad ta informacija skatintų mano tautiečius kovoti dėl laisvės taikiu būdu.“ Deja, paklausta apie Lietuvoje vykstančią akciją „Laisvės kelias“, Ksenia pripažino, jog Baltarusijoje informacija apie tai nebuvo eskaluojama ir jai neteko girdėti apie šią iniciatyvą. 

Minske dirbanti Aliona (pavardė redakcijai žinoma) dalijosi įspūdžiais, jog tuo metu, kai lietuviai rinkosi į „Laisvės kelią“, Minsko Nepriklausomybės aikštėje žmonės rengė dar vieną protestą: „Sunku net nupasakoti, kiek žmonių susirinko Minsko centre. Žmonių jūra ir visi skanduoja „Traukis“.“

Tiesa, mergina džiaugiasi, jog masinių protestų metu Baltarusijos ginkluotosios pajėgos nebesiima tokių drastiškų veiksmų: „OMON‘o pajėgos vis dar patruliuoja, bet nepuola. Yra žmonių, manančių, jog tai tik tyla prieš audrą.“ Vis dėlto Aliona išreiškia viltį, jog smurto bus mažiau ir šalyje įsivyraus taika.

Padėjo savanoriai

Sumanymas tapo išties grandiozinis, o laiko viskam suorganizuoti nebuvo daug, tad, kaip ir karantino metu, taip ir organizuojant „Laisvės kelią“, į pagalbą atskubėjo „Stiprūs kartu“ savanoriai bei šimtai kitų padėti norinčių žmonių.

Vienas iš savanorių, šiaulietis Ignas, pasakojo, jog „Laisvės kelyje“ norėjo dalyvauti būtent kaip savanoris. Vaikinas noriai dalijosi įspūdžiais: „Supranti, kad vyksta kai kas didingo,  visi žmonės šypsosi, bendrauja, vaikai važiuodami pro šalį iš mašinų mojuoja visiems stovintiems šalia kelio.“

 „Mes kaip savanoriai turėjom istorinių Baltarusijos vėliavėlių, kurias turėjom dalinti žmonėms ir buvo tiek norinčių jas pasiimti, kad iki 19 valandos nebeturėjau nė vienos vėliavėlės. Visi žmonės noriai paliko mašinų langus pradarytus, kad girdėtųsi LRT radijas, visi labai gražiai klausė savanorių, nes suprato, kad reikia nesukelti chaoso, klausyt ir vykdyt nurodymus. Organizacija buvo tobula, visi savanoriai buvo paskirstyti į tam tikrus sektorius, o sektoriuose dar į atskiras zonas, kurias ir turėjome prižiūrėti, mums padėjo didžiulis Šaulių sąjungos narių kiekis, tai viskas buvo tikrai tvarkinga, organizuota ir sklandu“, - pasakoja Ignas.

Ignas pasakoja, jog tokią patirtį turėjo pirmą kartą, tačiau priduria, jog jausmas buvo išties nuostabus: „Aš pats esu gimęs jau laisvoje Lietuvoje, tai apie Baltijos kelią esu tik girdėjęs ir matęs filmuotos medžiagos, bet net neįsivaizdavau, koks tai jausmas stovėti susikibus su ilga grandine žmonių ir giedot himną. Ir net ne dėl savos šalies, o kaimynės. ir Supratau, kad tas jausmas kitoks, savotiškas. Vienybės, bendros idėjos, emocijos, jausmų ir palaikymo jausmas. Sakyčiau, kad tai buvo nuostabi patirtis.

Teigiama, jog „Laisvės kelyje“ stovėjo apie 50 tūkstančių žmonių. Be to, prie šios iniciatyvos prisijungė ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, Sakartvelas bei Ukraina.