Tūkstančiai Lietuvos moksleivių tradicinius mokyklos suolus iškeitė į „Pamokas miške“ – miškininkai džiaugiasi projekto progresu

2023 metais startavęs projektas „Pamokos miške“ kasmet įgauna vis didesnį mastą ir tampa svarbia gamtamokslinio ugdymo dalimi Lietuvos mokyklose. 2024-2025 mokslo metais projektas išsiplėtė į 17 savivaldybių ir 36 mokyklas. Šiuo metu „Pamokos miške“ projekte dalyvauja daugiau nei 1400 mokinių iš 68 klasių – nuo antrokų iki dešimtokų. Ukmergės Šilo progimnazija ir Antano Smetonos gimnazija buvo vienos iš pirmųjų ugdymo įstaigų, kurios 2023 metais palaikė VMU pilotinio projekto idėją ir įsitraukė į „Pamokos miške“ organizavimą, o šiemet gimnazijų mokiniai jau džiaugiasi įgyvendintais projektais – šių metų kovo 17 d. miškininkai dalyvavo projekto darbų pristatyme, A. Smetonos gimnazijoje.

„Pamokos miške“ – unikalus projektas, skirtas išvesti ugdymo procesą iš tradicinės mokyklos aplinkos į gamtą. Vietoje klasės suolo mokiniai mokosi miško erdvėse, kur įgyja žinių apie miškininkystę, miško ekosistemas ir miškininko profesiją. Projekto metu mokiniai ne tik klausosi teorinių paskaitų, bet ir atlieka praktinius užsiėmimus bei tiriamuosius darbus miške.

Praktinė patirtis gamtoje

2024 metų rudenį A. Smetonos gimnazijos mokiniai dalyvavo pamokoje „Miškas, jo struktūra, įvairovė ir svarba“. VMU Ukmergės regioninio padalinio mentorė Asta Strazdienė pristatė mokiniams miške vykstančius procesus, padėjo suprasti jo struktūrą bei įvertinti svarbą ekosistemai. Mokiniai analizavo miško ardus, gilinosi į jo biologinę įvairovę.

Mokytoja Elvyra Kriaučiūnienė organizavo mokinių darbą grupėse, skirdama kiekvienai komandai potemę, kurią jie turėjo išanalizuoti ir vizualiai perteikti. Mokiniai stebėjo mišką, fiksavo svarbią informaciją ir kūrė vaizdinę medžiagą. Namų darbams buvo skirta papildoma informacijos paieška, filmukų kūrimas bei komandinis darbas.

Projektas skatina kūrybiškumą ir mokymąsi

Šio projekto unikalumas slypi mokinių aktyviame įsitraukime ir jų gebėjime kūrybiškai pateikti surinktą informaciją. Pasak projekto koordinatorės Ritos Gecevičienės, mokinių darbai išsiskyrė kūrybiškumu, išsamumu ir originaliu potemės perteikimu. Tai ne tik ugdė komandinį darbą, bet ir skatino rasti tinkamus informacijos perteikimo būdus.

Biologijos mokytoja Elvyra Kriaučiūnienė džiaugėsi, kad mokinių darbai turi išliekamąją vertę: „Padirbėjome rimtai, paruošėme 13, o iš viso atlikome 16 darbų.“

Miškininkai – mentoriai taip pat išreiškė entuziazmą dėl projekto sėkmės. Jolita Šliakienė iš VMU Rokiškio regioninio padalinio teigė, kad mokiniai atrado savyje daug potencialo: „kartais nedaug reikia, kad išjudintume mokinių kūrybiškumą ir pažinimo džiaugsmą.“

Miškininkai pabrėžia, kad projektas ne tik ugdo ekologinį sąmoningumą, bet ir stiprina ryšį tarp jaunosios kartos ir miškininkų. Pasak Vaidos Venckuvienės iš VMU Dubravos regioninio padalinio, „Pamokos miške“ suteikia mokiniams galimybę praktiškai pažinti mišką, suprasti jo ekosistemas ir vykstančius procesus.

Justas Vojega iš VMU Rokiškio regioninio padalinio akcentavo, kad projektas paskatino mokinius ieškoti nestandartinių sprendimų, o kai kurie gimnazistai net sukūrė detektyvinį filmą apie miško procesus. „Labai džiugu matyti, kaip šis projektas skatina mokinių kūrybiškumą, analitinį mąstymą ir susidomėjimą miškininkyste“, – teigė mentorius.

Moksleivių darbai tapo tikru įkvėpimu miškininkams ir paskata tobulėjimui. Pasak Gintarės Karelinos iš VMU Trakų regioninio padalinio: „ stebint kai kurių moksleivių prisistatymus, projektus ir tai, kaip buvo atsakinėjama į klausimus, galėjome matyti ne vaikus, o būsimus kolegas.“

Išliekamoji projekto vertė

„Pamokos miške“ jau tapo daugiau nei vien edukaciniu projektu – tai platforma, leidžianti mokiniams gilinti gamtos pažinimą, ugdyti kūrybiškumą ir suprasti mokslinių tyrimų svarbą. Šio projekto sėkmė rodo, kad mokymasis gali vykti bet kur – net ir po medžių lajomis, kur kiekviena detalė tampa nauja pažinimo patirtimi.

Kaip teigia miškininkai: „Mokosi vaikai, bet kartu mokomės ir mes.“