Tuberkuliozė – kas lemia, ar užsikrėsime?

Respublikinės Šiaulių ligoninės specialistų komanda – gydytoja pulmonologė Asta Žaliukienė, vaikų gydytoja pulmonologė Rita Šopienė, medicinos biologė Jurgita Rimdžiuvienė, gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Dina Striūpaitienė – lapkričio viduryje vykusioje nuotolinėje konferencijoje kvietė ne tik medicinos specialistus iš visos Lietuvos, bet ir visuomenę diskutuoti apie tuberkuliozę ir jos diagnostiką.

Pasak medikų, žmonija su tuberkuliozės mikobakterija kovoja, o gal tiktų sakyti – evoliucionuoja, jau labai seniai. Tai lemia, kad būdų, kaip išvengti žmogaus organizmo imuninės sistemos, ši bakterija turi nemažai. Visgi sėkmingai valdyti šią ligą šiandien galime. Svarbu, kad visuomenė suprastų, kaip užsikrečiama šia liga, kokios aplinkybės palankios ligai plisti, kokios prevencinės priemonės reikalingos.

Nuo ko priklauso, ar susirgsime tuberkulioze?

Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje – mažėjantis. Pastaraisiais metais fiksuojami maždaug 38 nauji atvejai 100 tūkst. gyventojų, o daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės – 17 proc. visų bakteriologiškai patvirtintų tuberkuliozės atvejų. Gydytoja pulmonologė A. Žaliukienė sakė, kad tyrimai rodo, jog atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus per metus gali užkrėsti nuo 15 iki 30 žmonių ir net viena bakterija pavojinga, jeigu yra tam palankios sąlygos.

Tikimybė infekuoti kitą žmogų socialinio kontakto metu – nedidelė, tačiau reikia nepamiršti, kad tuberkulioze užsikrečiama oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint, spjaudant skreplius), turint artimą kontaktą. „Ar susirgsime tuberkulioze, priklauso nuo tuberkuliozės mikobakterijų virulentiškumo – nuo jų gebėjimo, esant tam tikroms palankioms sąlygoms, sukelti ligą“, – sakė gydytoja pulmonologė A. Žaliukienė.

Tuberkuliozę sukeliančios bakterijos yra kelių rūšių, tačiau žmogui tuberkuliozę dažniausiai sukelia Mycobacterium tuberculosis. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mikobakterijos ir rūgščiai atsparios bakterijos yra labai panašios – beveik identiškos. Tačiau tuberkuliozės mikobakterijos turi išorinį lipidinį sluoksnį, kas sudaro pagrindą jų virulentiškumui. Kitaip tariant, lipidinis sluoksnis lemia šių bakterijų savybę sukelti ligą. Mikobakterijos tiriamos laboratorijoje, tačiau vien laboratorinių tyrimų neužtenka“, – ištyrimo seką aptarė medicinos biologė J. Rimdžiuvienė.

Gydytoja D. Striūpaitienė teigė, kad dažniausiai plaučių tuberkuliozė pasireiškia apetito stoka, naktiniu prakaitavimu, dusuliu, kosuliu, bendru silpnumu, karščiavimu, kūno masės mažėjimu. Minėti ir ilgiau nei 3 savaites nepraeinantys atsikosėjimo krauju, skrepliavimosi, skausmo krūtinėje, drebulio simptomai turėtų sukelti nerimą ir būtinybę kreiptis į specialistus.

„Turėjome atvejį, kai į mus kreipėsi 62 metų moteris, kuri kovo mėnesį ėmė sausai kosėti, jai pradėjo kristi svoris, tačiau nekarščiavo. Nuo birželio mėnesio atsirado dusulys, sunkiai užlipo laiptais į pirmą aukštą. Ilgą laiką pacientės diagnozė išliko neaiški. Negalint atmesti tuberkuliozės, diferencijuojant su galima onkologine liga, esant aukštiems uždegiminiams rodikliams, pacientė buvo perkelta į kitą gydymo įstaigą, kur operuota ir iš operacinės medžiagos nustatyta tuberkuliozė“, – klinikinį atvejį trumpai aptarė alergologė-klinikinė imunologė gydytoja D. Striūpaitienė.

Vaikų tuberkuliozė – daugiau dėmesio reikalaujanti sritis

Vaikų pulmonologė R. Šopienė atkreipė dėmesį, kad visuomenėje dar gajus stereotipinis požiūris, kad sirgti tuberkulioze negarbinga, o vaikų tuberkuliozės problema nėra pakankamai vertinama ir prioritetinė medicinos sritis. Svarstant, kas tai lemia, gydytoja atkreipia dėmesį į sunkią ligos diagnostiką, ilgą ir sudėtingą gydymą, informacijos stoką, analizuojant užsikrėtimo kelius.

„Per šiuos metus Šiauliuose turime 3 vaikų tuberkuliozės atvejus. Visi jie fiksuoti vienoje šeimoje – 11 mėnesių, 3 metų ir 10 metų vaikai, užsikrėtę nuo tuberkulioze sergančio tėčio. Diagnozė nustatyta tik per 4 mėnesius – šeima delsė tikrintis, atsisakinėjo tyrimų, nenorėjo sutikti su diagnoze. Visiems trims vaikams nustatyta vaistams atspari tuberkuliozės forma. Jauniausias iš vaikų – neskiepytas“, – vaikų sergamumą tuberkulioze aptarė medikė.

Vaikų pulmonologė primena, kad infekcijos šaltinis – atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus. „70 proc. atvejų vaikai užsikrečia nuo sergančių tėvų. Vaikai, sergantys pirmine tuberkulioze, labai retai išskiria bakterijas, todėl labai retai užkrečia kitus“, – pridūrė R. Šopienė.

Reklama