Tu dirbtinio intelekto paklausk – tau dirbtinis intelektas atsakys

Dirbtinis intelektas – jau neatsiejama mūsų gyvenimo dalis: su juo susiduriate ir jūs, važiuodami į darbą, ir aš, rašydama šį tekstą. Nors nuolat gąsdinama įvairiausiais su juo susijusiais pavojais, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos narė, Šiaulių dirbtinio intelekto bendruomenės bendrasteigėjė Evelina Kvietkienė Šiaulių P. Višinskio viešojoje bibliotekoje viešėjusius Trečiojo amžiaus universiteto studentus supažindino ir su jo galimybėmis.

Klysta visi

Apie dirbtinį intelektą (DI) plačiai kalbėti imta visai neseniai, tačiau jo istorija siekia 1956 m. – tuomet buvo sugalvota pati sąvoka. 2022 m. pasirodžius „ChatGPT“, apie DI jau žinojo visi: atsirado nemokama patogi programa, pasiekiama kiekvienam. „Dabar pokalbių robotų jau yra daugiau, tačiau „ChatGPT“ tikrai prisidėjo prie to, kad mes vis dažniau girdime terminą „dirbtinis intelektas“, – tvirtina lektorė.

Kur mes, galbūt nė nenumanydami, susidūrėme su DI jau daug anksčiau? Naudojant teksto rašymo programą „Word“, pabraukiami neteisingai parašyti žodžiai. Rašant žinutę telefonu, DI intelektas gali atspėti žodžio pabaigą. Tiesa, ne visada teisingai. Pati E. Kvietkienė prisipažįsta, naudodamasi šia funkcija, ne kartą išsiuntusi ne tokią, kaip norėjo, netgi juokingą žinutę.

Greičiausiai seniai besinaudojote popieriniu žemėlapiu – jį jau prieš kurį laiką pakeitė navigacijos programėlės. „Navigacija parenka geriausią maršrutą pagal esamą situaciją, oro sąlygas, eismo intensyvumą, – sako specialistė. – Prieš keletą metų vienoje šalyje buvo atliktas eksperimentas – pavadinčiau jį meniniu performansu: vienas menininkas sugalvojo gatvėje į karutį sudėti labai daug telefonų. Nemažai telpa. Žmones, kurie norėjo važiuoti ta gatve, navigacija nukreipė kitu maršrutu, rodė, kad toje gatvėje labai didelis eismo intensyvumas – dėl tų mobiliųjų telefonų.“

Informacinis burbulas

Elektroniniu paštu šiais laikais naudojasi kone kiekvienas. Ir turbūt daugelis pastebėjo, kad dalis laiškų nukeliauja į šlamšto (angl. spam) aplanką: sistemos „šlamštą“ atpažįsta pagal siuntėjo adresus, tam tikrą tekstą ir pan.

Skambinant į valstybines įstaigas, dažnai tenka palaukti atsakymo. Nors nemažai informacijos galima rasti tų įstaigų internetinėse svetainėse, kartais tiesiog nesinori jos ieškoti – tada gali padėti pokalbių robotai, kurių galima paklausti daug ko, bet ne asmeninės informacijos. „Jeigu galvojate, kad jums greičiau padės pateikus asmens kodą, tai taip nėra: nesidalinkite asmens kodu ar kitais asmeniniais duomenimis į kairę ir į dešinę, – perspėja lektorė. – Pokalbių robotas atsako tik tais duomenimis, kurių yra išmokytas.“

Jeigu internete domitės tam tikrais dalykais, dalinatės ar paspaudžiate „Patinka“ po jūsų mėgstamais vaizdo įrašais, greičiausiai po to panašios informacijos matysite daugiau. Sistemos analizuoja jūsų patirtį ir siūlo panašų turinį. „Kur yra pavojus? Jeigu domitės tam tikromis temomis, galite atsidurti informaciniame burbule: informacija išfiltruojama, pateikiama ta, kuri jums patinka, bet tai gali jus labai atitolinti nuo realybės“, – tikina E. Kvietkienė.

Priklauso nuo kūrybiškumo

Šiuo metu itin populiarūs pokalbių robotai. Vienas iš jų – „Copilot“: jeigu naudojatės „Microsoft Office“ programų paketu, jį jau rasite savo kompiuteryje – niekur ieškoti ir nieko siųstis nereikės. Kitas – „Perplexity“. Pasak specialistės, naudojantis juo, galima rasti tikslesnės informacijos: jei rašote analizes, mokslinius darbus, šis įrankis gali būti labai naudingas.

Pirmoji išpopuliarėjusi programa „ChatGPT“ vartotojus žavi savo smagiu, draugišku bendravimu – ji pasižymi itin natūralia kalbos generacija. Be to, „ChatGPT“ turi daug funkcijų: gali rašyti tekstus, atsakyti į klausimus, kurti paveikslėlius ir pan.

Programa „Gemini“ yra susijusi su „Google“. Ji taip pat gali sukurti tekstus bei paveikslėlius. „Jeigu dar nesate išbandę jokio pokalbių roboto, dėl patogumo siūlyčiau pradėti nuo „Gemini“. Turbūt daugelis turite „Gmail“ elektroninį paštą. Jeigu turite, jau esate „Google“ sistemoje. Tiesiog paieškoje įrašykite „Gemini“ – prisijungti labai paprasta“, – kviečia lektorė.

Tada jau galima užduoti norimą klausimą ar aprašyti paveikslėlį, kurį norime, kad sukurtų. Užklausą galima pateikti ir balsu: pasakius tekstą, programa automatiškai jį užrašo, nors, specialistės teigimu, pasitaiko, kad išgirsta neteisingai, tačiau dažniausiai supranta pagal kontekstą ir atsako gerai.

Be to, vietoj užklausos tekstu ar žodžiu galima įkelti paveikslėlį. Pavyzdžiui, jei einate gatve ir pamatote ką nors įspūdingo, galite nufotografuoti, įkelti tą nuotrauką ir paklausti, kas tai yra. Jei naršydami internete pamatote kokį norimą įsigyti daiktą, galite įkelti paveikslėlį ir paklausti, kur tą prekę galima įsigyti.

„Pokalbių robotai turi nepaprastas galimybes ir tik nuo mūsų kūrybiškumo priklauso, kaip mes juos įdarbinsime. Tai nėra tik paprasta paieškos sistema – tai kur kas geresnis įrankis. Jis turi daug daugiau funkcijų: galime įkelti įvairiausius failus, paprašyti, kad juos išanalizuotų“, – pasakoja lektorė.

Klauskite ir bus atsakyta

Ji pastebėjo, kad dauguma pradedančiųjų naudotojų nepaiso vienos paprastos taisyklės: jeigu sugalvojate, ko norite paklausti, o po to pageidaujate kalbėtis apie ką nors kita, visada pradėkite naują pokalbį, o ne tęskite tą patį. „Bet kuriuo atveju jums atsakys, bet tas atsakymas nebus toks geras. Pokalbiai nėra ribojami“, – pabrėžia E. Kvietkienė.

Ji kviečia nebijoti pokalbių robotų ir juos išnaudoti tam, kas rūpi: jei turite problemą, ieškote naujų idėjų, reikia pagalbos ar patarimų, visada galite kreiptis ir visada sulauksite vienokio ar kitokio atsakymo. Pavyzdžiui: pagaliau atėjus pavasariui, galite pasiteirauti, kaip sodinti tam tikrus augalus, kaip juos prižiūrėti; jeigu turite vaikų, galite paprašyti, kad sukurtų būtent jums ir jiems skirtą žaidimą, ir kartu smagiai praleisti laiką kartu; jei artėja šeimos šventė, paprašykite šventinio stalo, veiklų kartu su artimaisiais, dovanų idėjų.

Dar viena pokalbių robotų funkcija – techninė pagalba. „Aš ja dažnai naudojuosi, – prisipažįsta specialistė. – Jeigu man iškyla kokia nors problema, paprašau, kad paaiškintų. Įkeliu įvairiausių instrukcijų, nežinomų ar kita kalba parašytų tekstų... Neseniai reikėjo perskaityti instrukciją ne lietuvių kalba, tai aš tiesiog ją nufotografavau, įkėliau ir paprašiau, kad man išverstų.“ Lektorė priduria, kad taip pat galima įkelti ir, pavyzdžiui, automobilyje užsidegusios lemputės nuotrauką ir paklausti, kokia iškilo problema.

„Nuvežk mane prie jūros“

Ypač populiari DI funkcija – paveikslėlių generavimas. Yra ne viena programa, galinti sukurti paveikslėlius, tačiau, nors pateiksite identiškas užklausas, rezultatai bus skirtingi. Be to, jei tai pačiai programai pateiksite tokią pat užklausą kelis kartus, rezultatai taip pat skirsis – bus panašūs, bet ne identiški.

Profesionalai, norėdami kokybiškų vaizdų, dažnai naudojasi programa „Midjourney“. Tiesa, ji yra mokama: susivilioję ją išbandyti, turėsite sumokėti bent 10 Eur. Tačiau yra ir nemokamų programų, pavyzdžiui, „Dall-E“, „Stable Diffusion“, „Leonardo“ – lektorė rekomenduoja visuomet pirmiausia išbandyti nemokamas programų versijas, nes jos ne visada – net ir tos, už kurias reikia susimokėti, – pateisina lūkesčius.

Visgi svarbu ne tik naudojama programa, bet ir tai, kaip suformuluojate užklausą. „Ar norite teksto, ar gauti geresnį paveikslėlį, ar muzikinį takelį, ar vaizdo įrašą, visada nurodykite kuo daugiau komponentų, žodžių, kaip norėtumėte, kad atrodytų rezultatas. Jeigu visa tai pateiksite anglų kalba, tikėtina, kad rezultatas bus dar geresnis“, – pataria E. Kvietkienė.

Ji džiaugiasi, kad „ChatGPT“ visai neseniai „pakeitė žaidimo taisykles“: dabar galima ne tik sukurti naujų paveikslėlių, bet ir koreguoti esamus. Lektorė pateikia ir savo jau išbandytą pavyzdį: DI gali pakeisti produktų etiketes ir įrašyti norimą užrašą – taip kava tapo nebe „Jacobs“, o „Evelinos“. Be to, jei turite nuotrauką, kurioje jūs atrodote nuostabiai, bet norite pakeisti foną į saulėlydžio prie jūros peizažą, DI taip pat gali padėti – tiesiog paprašykite.