TTK pritarė siūlymui švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose, keturi komiteto nariai paliko posėdį (dar papildyta)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pirmadienį pritarė siūlymui gerokai švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose.

Už tai balsavo keturi komiteto nariai, vienas susilaikė.

Prieš tai atmetus prašymą kreiptis į ekspertus dėl projekto poveikio vertinimo, trys komiteto narės – konservatorės Agnė Bilotaitė, Giedrė Balčytytė ir demokratė Agnė Širinskienė – išėjo iš komiteto posėdžio.

„Manau, kad čia daromas farsas, daromas buldozeris, siūlau išeiti ir nedalyvauti šiame posėdyje, nes tai yra nekonstruktyvu ir nedalykiška“, – atmetus kreipimąsi į ekspertus sakė A. Bilotaitė.

Komiteto posėdžių salę palikusių parlamentarių nuomone, praėjusį trečiadienį TTK jau buvo apsisprendęs, kad reikia atlikti projekto poveikio vertinimą, todėl antrą kartą dėl to balsuoti nebereikėjo.

Tuo metu TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas pirmadienį tvirtino, jog praėjusį trečiadienį balsuota tik dėl pertraukos padarymo, o ne dėl paties sprendimo kreiptis į ekspertus.

Praėjusią savaitę balsuoti jis kėlė klausimą taip: „Kolegos, manote, kad reikia dabar stabdyti (klausimo svarstymą – BNS), daryti pertrauką dėl poveikio vertinimo?“ Tuomet penki komiteto nariai balsavo „už“, trys – „prieš“. 

Pagal TTK svarstomą projektą, už piktnaudžiavimą ir pareigų neatlikimą, įgaliojimų viršijimą būtų baudžiami tie valstybės tarnautojai, dėl kurių veiklos didelę turtinę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Jie būtų baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už labai didelės žalos padarymą grėstų iki septynerių metų nelaisvės.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

J. Sabatauskas sakė, kad daugelyje Europos valstybių, nustatant atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, „visur nurodoma tik turtinė žala“.

„Supraskime, kad pagrindiniai straipsniai yra klastojimas, ir jeigu nesugeba klastojimo įrodyti, nesugeba turtinės žalos įrodyti, tada lieka tik piktnaudžiavimas su neturtine žala. Dovanokite, bet tada jau yra dirbtinė atsakomybė tam tikra prasme“, – tvirtino „Nemuno aušros“ narys Raimondas Šukys.

Konservatorė Giedrė Balčytytė atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju kalbama apie nusikalstamus ne paprastų piliečių, o pareigūnų, politikų, valstybės tarnautojų veiksmus.

„Žmonėms, kurie yra politikai, pareigūnai, tarnautojai, keliame aukštesnius reikalavimus“, – sakė ji.

Tiek A. Širinskienė, tiek A. Bilotaitė akcentavo, kad projektui būtina ekspertų išvada, kokį poveikį siūloma pataisa turės ikiteisminiams tyrimams, kovai su korupcija.

„(...) akivaizdu, kad priėmus šias įstatymo pataisas susilpnės atgrasymo mechanizmas korupcijai. Jau ir dabar girdėti institucijų pasisakymai, kad tie pakeitimai sudarys sąlygas asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas, grįžti į viešąjį sektorių. Ar mes to norime?“ – klausė A. Bilotaitė.

BNS rašė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba praėjusią savaitę įspėjo politikus, jog „siūlomi Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimai kelia grėsmę nuosekliai baudžiamosios teisės sistemai“.

„Be to, atsakomybę lengvinančios ir sankcijas švelninančios projekto nuostatos galiotų atgal, o tai galėtų paveikti ne tik šiuo metu atliekamus ikiteisminius tyrimus, teisme nagrinėjamas bylas, bet ir priimtus ir jau įsiteisėjusius teismų nuosprendžius, jei jie nebaigti vykdyti“, – nurodė tarnyba.

Visose „čekiukų“ bylose politikai kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.

Siūlydami panaikinti atsakomybę už neturtinę žalą, projekto rengėjai taip pat pateikė pataisą, kokio dydžio turtinė žala būtų didelė ir labai didelė.

Pagal projektą didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.

Šios kadencijos Seime dirba keletas buvusių savivaldybių politikų, patekusių į teisėsaugos akiratį dėl galbūt nepagrįstai gautų kompensacijų už tarybos nario veiklai skirtas išlaidas 2019–2023 metais.

Vieno tokio politiko – socialdemokrato Arūno Dudėno – Seimas balandį neleido prokurorams patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Vadinamosiose „čekiukų“ bylose nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję savivaldybių tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, įtarimai šiuo metu yra pareikšti 31 asmeniui.