TS-LKD siūlys pašalinti R. Žemaitaitį iš delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje (papildyta)

Valstybės saugumo departamentui (VSD) rekomendavus „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, opozicinių konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Seimo pirmininką Saulių Skvernelį ragina imtis veiksmų. Politiko teigimu, jo vadovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime taip pat registruos siūlymą R. Žemaitaitį šalinti iš šalies delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.

„Tai yra VSD rekomendacija, bet faktas, kad būtų labai keista, jeigu Seimo pirmininkas, nepaisant rekomendacijos suteiktų teisę dirbti su slapta informacija ponui Remigijui. Jeigu jis vadovausis visomis taisyklėmis, turės padaryti labai svarbų dalyką – ne tik nesuteikti tokio leidimo, bet ir pašalinti Remigijų Žemaitaitį pirmiausia iš Lietuvos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“, – penktadienio rytą „Žinių radijui“ tikino L. Kasčiūnas.

„Seimo pirmininkas turės registruoti tokį nutarimą. Mes jam padėsime – šiandien frakcija registruos siūlymą išbraukti iš Lietuvos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, nes toks asmuo, neturintis teisės dirbti su slapta informacija, negali būti šios Asamblėjos dalimi“, – pridūrė jis.

Seime pareigas einantys „aušriečiai“ su lyderiu turėtų bendrauti atsargiau

Taip pat, konservatorių pirmininko teigimu, su „aušriečių“ lyderiu atsargiau bendrauti derėtų ir leidimus dirbti su slapta informacija turintiems jo partiečiams.

„Nemuno aušra“ turi savo atstovą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, turi du Seimo vicepirmininkus. Tai, akivaizdu, kad jie turėtų atsiriboti nuo savo partijos pirmininko ir, jeigu yra gavę kokią nors slaptą ar visiškai slaptą informaciją, turėtų su juo apie tai nesikalbėti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Be to, anot jo, šalies lyderių susitikimus organizuojanti Prezidentūra ar kitos tokius formatus rengiančios institucijos turės peržiūrėti pokalbių turinį arba į dalyvių sąrašą neįtraukti vienos iš valdančiajai koalicijai priklausančių partijų pirmininko.

„Labai priklauso nuo susitikimo organizatorių, pavyzdžiui, Prezidentūros ir nuo to, kokio lygio informacija būtų pateikta, kokio lygio diskusijos vyktų. Labai tikėtina, kad tos diskusijos negalėtų būti visavertės, kai prie stalo yra žmogus, kuris negali dirbti su slapta arba visiškai slapta informacija. Tai yra faktas“, – pabrėžė TS-LKD pirmininkas.

„Tokie formatai, kurie šiuo metu yra, matyt, tradicija, yra svarbūs ir įdomūs turės būti iš Prezidentūros pusės peržiūrėti bent jau dalyvių prasme“, – tęsė jis.

Ketvirtadienį paaiškėjo, kad VSD rekomendavo „Nemuno aušros“ pirmininkui R. Žemaitaičiui neišduoti leidimo dirbti su informacija, žymima grifu „Visiškai slaptai“. Atlikto patikrinimo metu VSD nustatė, jog tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui. Todėl Seimui pateiktoje išvadoje nurodoma – departamentas prieštarauja, jog R. Žemaitaičiui būtų suteiktas minėtas leidimas.

Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas.

„Jei rekomendacija neigiama, leidimai neišduodami“, – Eltai sprendimą komentavo Seimo pirmininko S. Skvernelio patarėja.

Savo ruožtu pats R. Žemaitis sako nesureikšminantis to, kad neturės galimybės susipažinti su įslaptinta informacija. Vieno iš valdančiosios daugumos lyderių teigimu, dėl to jam ir jo atliekamam darbui nebus jokių neigiamų pasekmių. 

Pagal įstatymą, su įslaptinta informacija, žymima grifu „Riboto naudojimo“, gali susipažinti visi Seimo nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas. Kaip Eltą informavo Seimo kanceliarijos Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė, R. Žemaitaičiui tokia teisė lieka galioti.

Su informacija, žymima „Visiškai slaptai“, gali dirbti Seimo valdyba, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai. Tuo metu su medžiaga, pažymėta grifu „Slaptai“, dirbti gali Audito, Ekonomikos, Europos reikalų, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetai, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto, Antikorupcijos bei Energetikos ir darnios plėtros komisijų pirmininkai bei pavaduotojai.