Trum­po­sios mais­to tie­ki­mo gran­dinės – tie­sus ke­lias pas klientą

Trum­po­sios mais­to tie­ki­mo gran­dinės yra nau­da ir vie­tos ga­min­to­jams, ir var­to­to­jams. Tai tei­gi­nys, kurį pa­tvir­tins ne tik žemės ūkio spe­cia­lis­tai, bet ir žemės ūkio bend­rovės, jau da­ly­vau­jan­čios šia­me pro­ce­se.
Ūki­nin­kams ir ju­ri­di­niams as­me­nims, už­sii­man­tiems žemės ūkio, mais­to pro­duktų ga­my­ba, per­dir­bi­mu ir rin­ko­da­ra, derėtų pri­si­min­ti, kad ga­li­ma da­ly­vau­ti Lie­tu­vos kai­mo plėtros 2014–2020 m. pro­gra­mo­je (KPP) bei pa­si­nau­do­ti prie­monės „Bend­ra­dar­bia­vi­mas“ veik­los sri­ties „Pa­ra­ma trum­poms tie­ki­mo gran­dinėms ir vie­tos rin­koms ska­tin­ti vie­tos lyg­me­niu“ pa­ra­ma.

Po vieną – sudėtinga

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ direktorius Nikolajus Dubnikovas sakė, kad bendrovė taip pat pasinaudojo šia paramos rūšimi ir dabar ne tik tiesiogiai parduoda savo kooperatyvo narių užaugintą produkciją klientams, bet ir planuoja plėsti savo veiklos galimybes. Anot pašnekovo, mintis steigti kooperatinę bendrovę prieš daugiau nei dvejus metus kilo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariams, ši asociacija dalyvavo ir formuojant pradinį kapitalą. „Į „BIO LEUA“ susibūrė dalis asociacijos narių, – pasakojo pašnekovas. – Dėl to ir mūsų bendrovės pavadinimas susijęs su ekologija bei asociacijos santrumpa.“

Bendrovės direktoriaus teigimu, dauguma kooperatyvo narių yra ekologiniai grūdines kultūras auginantys ūkiai, todėl jiems kilo mintis, kad reikėtų kurti didesnę pridėtinę vertę, kartu spręsti problemas, kur realizuoti savo užaugintą produkciją. „Kilo mintis, kad naudingiausia grūdus sulesinti Lietuvoje auginamoms vištoms dedeklėms, todėl atėjo supratimas, kad reikia ne tik ieškoti rinkų, bet ir į vieną vietą suburti didesnius kiekius grūdų, – bendrovės pradžią prisiminė N. Dubnikovas. – Supratome, kad tai įmanoma tik susikooperavus. Pavieniui – kad ir koks būtum didelis – vis tiek esi mažas. Tuo labiau kad vienam ūkininkui vietos rinkoje kiltų problemų su produkcijos – kiaušinių, vištienos – realizacija.“ Pasak pašnekovo, gyvenimas parodė, jog susiburti vertėjo. Šiandien ŽŪKB „BIO LEUA“ veiklos kryptis yra ne vien grūdinių bei ankštinių kultūrų eksportas, bet ir ekologinių produktų prekyba.

Asortimentas – net išrankiausiam klientui

Pasak bendrovės direktoriaus, pasinaudojęs KPP parama, kooperatyvas Kaune išsinuomojo patalpas, kuriose įsikūrė parduotuvė „Rupūs miltai“. Paramos lėšos daugiausia ir buvo panaudotos patalpų nuomos, parduotuvės darbuotojų darbo užmokesčio bei logistikos paslaugų išlaidoms dengti. Anot N. Dubnikovo, parduotuvėje prekiaujama įvairiomis lietuviškomis prekėmis – beveik viskuo, ką užaugina Lietuvoje veikiantys ekologiniai ūkiai: mėsa, pieno produktais, grūdais ir jų gaminiais, duonos gaminiais, aliejumi, medumi.

„Mūsų pagrindinis išskirtinumas ir požymis – tai lietuviškos kilmės nacionalinės kokybės ekologinė produkcija, – sakė pašnekovas. – Mūsų pagrindinis pirkėjas, žinoma, eilinis Lietuvos žmogus, vertinantis kokybiškus gaminius. Taip pat vienas pagrindinių mūsų klientų yra HORECA sektorius, kurio pagrindiniai klientai – restoranai, viešbučiai bei kitos maitinimo įstaigos. Norime plėstis ir į viešojo maitinimo sektorių bei tiekti maistą, pavyzdžiui, vaikų darželiams.“

Anot bendrovės direktoriaus, šalia parduotuvės veikia sertifikuota mėsinė, kurioje gaminami ekologiški sertifikuoti produktai iš jautienos, vištienos, avienos. Pasak pašnekovo, produkciją parduotuvei daugiausia tiekia kooperatyvo nariai, tačiau yra ir tiekėjų ekologinių ūkių, nepriklausančių ŽŪKB „BIO LEUA“. N. Dubnikovas vylėsi, kad jie kada nors prisijungs prie bendrovės.

Parama naudinga ir bendrovei, ir nariams

Pasak pašnekovo, ne tik pati KPP parama buvo stiprus ramstis, vystant verslą, bet galimybė gauti tokią paramą suveikė kaip postūmis bei paskatinimas. „Be paramos būtume sunkiai apsisprendę įgyvendinti šį projektą, – teigė N. Dubnikovas. – Tiesa, vykdant tokį multifunkcinį ir plačiais užmojais grįstą projektą kaip mūsų, paramos lėšų pasirodė mažoka, bet vis tiek tai buvo gera paspirtis. Taigi, veiklos pradžiai parama – labai gerai. Tikimės jos gauti ir daugiau. Be abejo, viliamės, kad mūsų projektas vystysis sėkmingai. Mūsų partneriams ūkininkams jis taip pat naudingas, nes suteikia galimybę realizuoti pagamintą ar užaugintą produkciją.“

Kaip teigė bendrovės direktorius, projektas „Rupūs miltai“ – savotiškas rinkų ieškiklis, nes reaguojama į klientų poreikius bei pageidavimus, stebima, kur ko trūksta. „Pavyzdžiui, pajutome, kad trūksta ekologiškos mėsinės vištienos, tai paskatino vieną iš mūsų kooperatyvo pajininkų imtis ekologinės mėsinės vištininkystės“, – aiškino pašnekovas.

Paramos lėšų pernai užteko visiems

Parama pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ skirta norintiesiems bendradarbiauti žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje bei taip kurti trumpąsias žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandines ir jose dalyvauti. 2020 m. šios priemonės paraiškos buvo renkamos trimis etapais. Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) duomenimis, paskutiniame – trečiajame – etape buvo surinkta 13 paraiškų. Pareiškėjai iš viso paprašė 1 453 380 Eur paramos savo projektams įgyvendinti. Prašoma suma neviršija šiam paraiškų rinkimo etapui skirtosios paramos sumos (1 618 739 Eur), tad visiems pateikusiesiems dokumentus paramos lėšų pakako.

Antruoju paraiškų pagal šią priemonę priėmimo etapu, vykusiu gegužės 7–birželio 4 d., buvo surinkta šiek tiek mažiau paraiškų – 12, bendra paprašyta paramos suma buvo 1 132 337 Eur.
Taigi, iš viso pernai 25 pareiškėjai nusprendė pasinaudoti siūloma Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto parama kurti trumpąsias žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandines ir jose dalyvauti (pirmuoju paraiškų surinkimo laikotarpiu, vykusiu Lietuvoje paskelbto karantino laikotarpiu, nuo kovo 16 d. iki balandžio 28 d., paraiškų negauta).