Triskart Europos čempionas Šiaulių palikti neketina

„Lengviau tikėti kito, o ne savo pergalėmis“, – sako Lukas Simonenka. Tiesa, savosiomis jis jau patikėjęs. Birželio pabaigoje devyniolikmetis sportininkas tapo Europos kiokušin karatė čempionato nugalėtoju jaunimo kategorijoje. Auksą yra iškovojęs ir jaunučių bei jaunių kategorijose.

Priešininko smūgiai – kaip kulka

Į birželio 28–29 d. Prahoje (Čekija) vykusį čempionatą Lukas iškeliavo drauge su savo ilgamečiu treneriu Andriumi Macijausku. Iš viso į čempionatą vyko apie šešiasdešimt lietuvių, kurie varžėsi trijose – jaunučių, jaunių ir jaunimo – kategorijose. „Galiu pasidžiaugti, kad, susumavus bendrus rezultatus, Lietuvos rinkinė užėmė pirmąją vietą. Tai – labai didelis pasiekimas“, – sako A. Macijauskas.

Džiugina trenerį ir auklėtinio Luko pasiekimai – jis tapo nugalėtoju jaunimo (iki 21 m.) 75–80 kg svorio kategorijoje. Pergalė buvo pelnyta kaip niekad: pirmąjį ir paskutinį priešininkus
L. Simonenka įveikė per pratęsimus, pareikalavusius daug ištvermės ir meistriškumo.

„Pirmoji kova su Azerbaidžano atstovu buvo ilga ir sunki. Azerbaidžanietis, kaip ir daugelis Kaukazo sportininkų, pasižymėjo kantrybe, atkaklumu, aštrumu. Buvo pavojingų momentų, kai jo kojų smūgiai praeidavo kaip kulka pro galvą. Bet Lukui pavyko šių smūgių išvengti. Už ištvermę, iniciatyvumą ir atkaklumą visi teisėjai pergalę skyrė jam“, – pasakoja A. Macijauskas.

Varžyboms – nugalėtojo alter ego

Pratęsimo prireikė ir finalinėje kovoje su Armėnijos sportininku – jį L. Simonenka patiesė švariu nokautu. „Švarus nokautas reiškia, kad priešininkas yra daug stipresnis už savo varžovą“, – paaiškina A. Macijauskas.

Pats Lukas sako, kad pirmoji čempionato kova su azerbaidžaniečiu išties buvo kur kas sudėtingesnė nei finalinė, tačiau pergalė vedė į priekį: „Kai dalyvavau Europos čempionate 2018-aisiais, pralošiau antrąją kovą. Nuo tos dienos mano tikslas buvo laimėti. Jau buvau tapęs Europos čempionu – norėjau susigrąžinti titulą. Važiavau nugalėti.“

„Įdomus dėsningumas: vienais metais Lukas pralaimi, kitais laimi“, – auklėtinį papildo A. Macijauskas ir juokdamasis triskart subeldžia į medinį stalą, nors prietarais netiki. Netiki jais ir Lukas. Anot jaunojo sportininko, svarbiausia prieš varžybas susikurti savo mikroaplinką ir nugalėtojo charakteriui būdingą alter ego.

„Sportininkams labai svarbus ir pasiruošimas. Kai sąžiningai lankai treniruotes, teisingai maitiniesi ir ilsiesi, kai žinai, kad esi ištvermingas ir fiziškai pasiruošęs, kur kas lengviau patikėti savimi ir kurti psichologinį pamatą varžyboms“, – įsitikinęs A. Macijauskas.

Svajonėse – karatė olimpiada

Nuo septynerių metų sportuojantis Lukas sako save matantis tik sporte ir šiuo metu lanko trenerio kursus. Šiaulių palikti jis taip pat neketina – gimtajame mieste yra viskas, ko reikia. Taip pat – artimųjų ir draugų palaikymas, siekiant pergalių.

„Lukas yra labai nuoseklus – tai viena svarbiausių sportininko savybių. Nes dabar jauni žmonės nori greito rezultato – kai įvyksta ne taip, kaip jie svajojo, nusvyra rankos. O jis nuo mažens nebijojo pralaimėti“, – būsimąjį trenerį apibūdina A. Macijauskas.

Lukas šypsosi – buvo visko. „Paauglystėje, kai pralaimėdavau finaluose, reaguodavau labai skaudžiai. Atrodė – pasaulio pabaiga. Vėliau supratau, kad tai tebuvo paaugliškos emocijos, nes pralaimėjime nėra nieko baisaus. Ačiū Dievui, kad nepasidaviau ir toliau sportavau“, – sako jis.

Kokia jauno sportininko svajonė? Dalyvauti vadinamojoje karatė olimpiadoje, kuri vyksta kas ketverius metus ir kurioje varžomasi be jokių svorio kategorijų. Iš 180 sportininkų tik vienas tampa laimėtoju.

Reklama