Trisdešimt metų saugotą sovietinį palikimą apsisprendė sutvarkyti per pusvalandį

Daugybę metų daug diskusijų ir nepasitenkinimo kėlusią freską ant daugiabučio Ežero gatvėje ruošiamasi sutvarkyti operatyviai. Iki tol „unikaliu meno kūriniu“ laikytą ir sovietmetį menantį kūrinį nuspręsta pašalinti per šias artimiausias dienas, vos tik Europoje ir pasaulyje pasikeitus geopolitinėms aplinkybėms.

Pasidalino nuotrauka

Komunikacijos ekspertai Mykolas Katkus ir iš Šiaulių kilęs Arūnas Armalis šiandien socialiniame tinkle pasidalino įrašu dėl Šiauliuose, Ežero gatvėje esančio daugiabučio, ant kurio vienos sienos akis bado dar sovietmečiu tapyta freska, šlovinanti didvyrius.

„Čia tokia įdomesnė siena, vis dar „puošianti“ Šiaulius. Už taiką labai kovojantis Šiaulių meras Visockas, aktyvių žmonių užklaustas „ką darom?“, pirma prisidengė metų senumo architektų dokumentu. Kuris neva nelabai leidžia šitą „didvyrių šlovę“ bent uždažyt“, – savo paskyroje rašė A. Armalis.

„Šiaip, įdomu, ką veikia to namo gyventojai? Nes jeigu aš ten gyvenčiau, tai jeigu ne visos sienos, tai bent simbolio ir šūkio uždažymu pasirūpinčiau. O jau tada laukčiau baudos. Kultūros paveldo, ar kas ten tokie gintų šį „kūrinį“. Juk puikiai visi suprantame, kokie „didvyriai“ čia pašlovinti“, – įrašą baigė komunikacijos ekspertas.

Minkštoji galia

Portalui „Etaplius“ A. Armalis teigė, kad netoli to daugiabučio yra gyvenęs ir pro šalį vaikščiodamas dar iki 2005-ųjų, kai išsikėlė į Vilnių, stebėjosi, kaip niekas miesto valdžioje neranda politinės valios uždažyti šią freską. Pasak viešosios komunikacijos eksperto, ypač dabartiniame Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste toks Šiaulių miesto vadovų silpnumas nekelia pasitikėjimo.

„Tokie piešiniai yra minkštoji galia ir puikiai matome, kaip minkštąja galia naudojosi Vladimiras Putinas, pradėdamas invaziją Ukrainoje. Per trisdešimt metų niekas mieste nerado politinės valios kaip pašalinti šią freską ir dabartiniame karo kontekste pataikauti tam yra netgi labai įžūlu. Po viešos komunikacijos spaudimo politinė valia atsirado per pusvalandį. Tai rodo, kad Šiaulių meras savo komunikacijoje neturi stuburo“, – komentavo A. Armalis.

Ieško būdų

Kaip portalą „Etaplius“ informavo Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis, ieškoma sprendimų, kaip pašalinti freską.

„Turto valdymo skyrius ieško sprendinių, kai turėsime konkretesnių žinių, informuosime“, – atsakė V. Lebedis.

Šiaulių mero patarėjas Justinas Švėgžda socialiniame tinkle po A. Armalio įrašu pakomentavo, kad ieškoma būdų pašalinti minėtą freską bei artimiausiu metu imtis kitų gatvių pavadinimų.

„Per artimiausias dvi tris dienas bus rastas sprendinys, Savivaldybės Turto valdymo skyrius dirba pilna apimtimi, tad, jei galima, meistriukų dar neieškokime, patys pasistengsime surasti. Taip pat informuoju, kad pokyčių laukia ir Sevastopolio bei Krymo gatvių pavadinimų lentelės Pietinėje miesto dalyje“, – socialiniame tinkle rašė J. Švėgžda.

„Unikalus kūrinys“

Su prašymu pašalinti šią freską į Šiaulių miesto savivaldybę dar 2020 m. kreipėsi kai kurie Šiaulių miesto tarybos nariai, kiti aktyvūs šiauliečiai. Tačiau, kaip jie teigė portalui „Etaplius“, prašymas nebuvo išgirstas.

„Dar prieš metus į mano raštą atrašė, kad tai unikalus meno kūrinys“, – teigė pašnekovai.

Savo rašte 2020 m. gruodžio pradžioje politikai rašė.

„Taryba priėmė pakeisti P. Cvirkos, L. G. Giros ir V. Montvilos g. pavadinimus, motyvuodama tuo, kad jie kolaboravo su okupacine valdžia. Vadovaujantis tuo pavydžiu galėtume išspręsti dar bent kelias problemas. Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad Šiaulių mieste yra daugiau simbolių, šlovinančių sovietinę praeitį, keliančių nemalonius ir nedviprasmiškus prisiminimus apie represijas ir okupacijos skausmą patyrusiems asmenims. Prisegu Vilniaus 146 pastato ir daugiabučio Ežero / Vytauto gatvių sankryžoje esančio daugiabučio sienos nuotraukas. Siūlau susitikti su gyventojais, aptarti šių simbolių pašalinimą ir finansiškai prisidėti prie proceso“.