Trišalį susitarimą dėl pilietinio ugdymo plėtros pasirašęs L. Kasčiūnas: karinį jaunimo rengimą reikia vystyti kuo anksčiau

Penktadienį Krašto apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei Lietuvos šaulių sąjungos atstovai pasirašė trišalį susitarimą dėl moksleivių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros. Kaip akcentuoja šioje ceremonijoje dalyvavęs laikinai ministro pareigas einantis Laurynas Kasčiūnas, artimiausiomis savaitėmis bus parengtas detalus veiksmų planas, kaip stiprinti jaunimo įsitraukimą į krašto apsaugos sistemą.

„Šis memorandumas nustato kryptis, kuriomis mes turėtume judėti. Kalbant apie visuotinę gynybą, tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas, bet ir visų kitų šakinių ministerijų, o tuo labiau – gyvenimo sričių. (...) Ukrainos patirtis rodo, kad jaunimo pasirengimas įvairioms situacijoms turi būti vystomas kuo anksčiau ir, be jokios abejonės, kuo įvairesnėmis sritimis“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė susitarimą pasirašęs laikinasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

„Dažniausiai mąstome, kad apsisprendimas ginti savo šalį ateina iš šeimos, iš mokyklos, iš širdies. Tačiau matome tokią tendenciją, kad tie žmonės, kurie praėjo vienokį ar kitokį karinį rengimą, turi daugiau pasitikėjimo savimi ir užsidegimo ginti šalį. (...) Toks procesas vyksta ir jį reikia tęsti. Šis susitarimas yra to pirmas tvirtas žingsnis“, – pabrėžė jis.

Bendradarbiavimo memorandumą taip pat pasirašė laikinasis švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas bei Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.

Išskyrė svarbiausias memorandumo kryptis

Penktadienį vykusios spaudos konferencijos metu laikinai pareigas einantis švietimo viceministras išskyrė svarbiausias sritis, kurioms yra reikalingas papildomas dėmesys. Anot jo, pirmiausia derėtų plėsti moksleiviams dėstomo pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso apimtis.

„Vienas iš pagrindinių švietimo tikslų – ugdyti pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusią asmenybę. Šis memorandumas prisideda būtent prie to. Jis apibendrina darbus, kurie ministerijų bei Šaulių sąjungos buvo įgyvendinti per pastaruosius kelerius metus, ir brėžia kryptis, kur link reikia judėti stiprinant šią sritį“,  – aiškino I. Gaižiūnas.

„Neabejotinai svarbu yra toliau plėsti pilietiškumo ir pilietinio pasipriešinimo kursą. Šiais metais jis yra įgyvendinamas visiems devintokams be išimties. (...) Viena iš krypčių yra įvertinti, kaip kursas sekasi visos Lietuvos mastu ir galvoti apie jo plėtrą“, – kalbėjo jis.

Be to, I. Gaižiūnas akcentavo kadetų mokyklų veiklos stiprinimo svarbą bei poreikį didinti moksleiviams skirtos dronų iniciatyvos pagreitį.

„Taip pat ypatingai svarbus dalykas šiame memorandume yra įsipareigojimas stiprinti ir populiarinti profesinį kelią krašto apsaugos sistemoje. Dėsime visas pastangas, kad mokiniai suprastų savo buvimo vertę būtent šiose institucijose ir prisidėjimo svarbą prie valstybės gynybos“, – tęsė jis.

Šaulių sąjunga susiduria su instruktorių trūkumu

Savo ruožtu Lietuvos šaulių sąjungos vadas L. Idzelis tikina, kad ugdyti moksleivius užsibrėžusi organizacija, nors ir siekia plėsti savo veiklas, tačiau susiduria su kompetentingų specialistų ir instruktorių trūkumu.

„Memorandume Šaulių sąjunga yra minima dviejose vietose. Viskas prasideda nuo Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso, kuris yra vedamas devintokams. Esame nusamdę apie 100 įvairiausių instruktorių. Tačiau susiduriame su dideliu iššūkiu, nes instruktoriai turi būti kvalifikuoti, pasirengę“, – pasakojo L. Idzelis.

„Taip pat turime apie 230 jaunųjų šaulių būrelių per visą Lietuvą. Norėtume turėti jų žymiai daugiau. Tačiau vėlgi susiduriame su instruktorių trūkumu. (...) Norėtume, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų bent du ar trys jaunųjų šaulių būreliai“, – pabrėžė jis, vildamasis, kad pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas padės išspręsti egzistuojančias problemas.

Kaip skelbta anksčiau, penktadienį pasirašytu susitarimu numatoma ieškoti galimybių, kaip šalies jaunuolius paskatinti aktyviau rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje, stiprinti kadetų mokyklų veiklą ir moksleivių pilietiškumo ugdymą bei gerinti jaunimo fizinį pasirengimą.

Taip pat siekiama skatinti mokinių įsitraukimą į Lietuvos šaulių sąjungos, šiuo metu vienijančios apie 16 tūkst. patriotiškai nusiteikusių piliečių nuo 11 metų amžiaus, veiklą.

ELTA primena, kad apie patriotinio ir pilietinio ugdymo stiprinimo būtinybę Lietuvoje plačiau imta kalbėti po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje.

Nuo šių metų rugsėjo visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose yra privalomas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Jo įgyvendinimu rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga.

Iki tol tokia disciplina buvo integruota į istorijos, lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų programas, o 9–10 klasių mokiniai mokėsi tik pilietinės visuomenės pagrindų.